Veikla

Caritas padeda į prostitucijos tinklą pakliuvusioms moterims

Kasmet vis daugėja parduodamų moterų ir merginų, prekyba moterimis mūsų šalyje tampa vis aktualesnė problema. Lietuvos Caritas jau šešti metai vykdo projektą, kuriuo siekiama padėti moterims ir merginoms, nukentėjusioms nuo prostitucijos ir prekybos moterimis Lietuvoje ar užsienyje.

Pagalba suteikta 300 moterų

Šiuo metu prekyba moterimis yra pagrindinis organizuoto nusikalstamo pasaulio pasipelnymo šaltinis. Ekspertų teigimu, Lietuvoje prekybos moterimis mastai yra didžiausi Baltijos šalyse. Manoma, kad iš Baltijos šalių kasmet išvežama apie 3000 moterų, iš kurių apie pusė išvežama iš Lietuvos. Kiekvienais metais parduodamų moterų ir merginų skaičius didėja kaip ir šalių skaičius, kur jos yra parduodamos. „Atsižvelgdamas į šią situaciją Lietuvos Caritas 2001 metais pradėjo vykdyti projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“, – sakė Lietuvos Carito socialinė darbuotoja Loreta Maikštėnaitė. Ji pasakojo, kad projekto centrinė būstinė yra Kaune, tačiau dirbama su moterimis iš visos Lietuvos. Į projektą kreipiasi moterys, pakliuvusios į prostitucijos tinklą tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse: Vokietijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Graikijoje ir kitur. Projektas yra finansuojamas katalikiškojo fondo „Renovabis“, Olandijos fondo „Communicantes“, Didžiosios Britanijos ambasados Vilniuje, LR Socialinio darbo ir apsaugos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, privačių aukotojų. „Iš pradžių projektas buvo vykdomas iš Carito centrinės būstinės Kaune, o nuo 2004 metų jis plėtėsi ir dabar yra įgyvendinamas Vilkaviškio, Šiaulių, Telšių, Kauno ir Panevėžio vyskupijose“, – akcentavo Loreta Maikštėnaitė. Ji teigė, kad rūpinasi Telšių vyskupija, kuri apima beveik visą Klaipėdos apskritį. Per pusantrų metų pagalba buvo suteikta apie 50 Klaipėdos apskrities merginų ir moterų. Visoje Lietuvoje pagalbos kreipėsi apie 300 moterų, iš kurių 60 procentų buvo prekybos moterimis aukos užsienyje ir 40 procentų buvo įtrauktos ar įsitraukusios į prostituciją Lietuvoje. Vyriausiai projekte dalyvavusiai moteriai per 40, o jauniausiai – 12 metų.

Bendradarbiauja su policija

Paklausta, kaip surandamos merginos, kurioms reikia pagalbos, Loreta teigė: „Merginas mes susirandame patys, bendradarbiaujame su tarptautine migracijos tarnyba, Interpolu, policija, pavasarį pasirašėme geranoriškumo sutartį su generaliniu policijos komisaru V. Grigaravičiumi“. Užmezgęs kontaktą su moterimis ir merginomis, nukentėjusiomis nuo prostitucijos ir prekybos moterimis Lietuvoje ar užsienyje, pagalbą Caritas teikia trimis kryptimis. Visų pirma moterims suteikiama krizinė pagalba, tai reiškia, kad pirmą kartą susitikus su mergina yra įvertinama, ko jai tą akimirką labiausiai reikia. „Dažniausiai pirmoji pagalba apsiriboja tuo, kad merginą pavalgydiname, nuvedame pas gydytoją ir surandame nakvynę“, – teigė pašnekovė. Antrasis pagalbos etapas sudėtingesnis, jo metu suteikiama psichosocialinė reabilitacija. Carito darbuotojai stengiasi surasti merginai saugią pastogę, rūpinasi jos mokslu, darbo paieška, gydymu, nes dažnai jos serga įvairiomis ligomis. „Merginoms ir moterims suteikiame socialinio darbuotojo, psichoterapeuto, mediko, juristo, konsultacijas. Dažnai reikia pasirūpinti ir dokumentais, nes dauguma moterų būna juos pametusios arba pabėgusios ir juos palikusios pas darbdavį“, – pasakojo Loreta. Ji teigė, kad kartais moteris reikia apgyvendinti ir kituose miestuose.

Verbuotojai išmano psichologiją

Loreta Maikštėnaitė pasakojo, kad jau kelerius metus padeda ir dviem merginoms iš Klaipėdos rajono. Caritas apie šias merginas informacijos gavo iš nevyriausybinės organizacijos, sužinojo, kad jos buvo išvežtos į Vokietiją. Loreta tikino, kad šių merginų istorija panaši į daugelio: „Gargžduose atsirado kažkoks geras pažįstamas, kuris joms nuolat kalbėjo, kad jos čia gyvena ir neturi pinigų, kad geriau reikia vykti dirbti į užsienį, jog ten galima daug uždirbti. Aišku, minėjo, jog tai bus geras ir padorus darbas, apie prostituciją net neužsiminė“. Tik nuvykusios į Vokietiją merginos sužinojo, kuo iš tikrųjų joms teks užsiimti. „Ten jau nebėra kito pasirinkimo. Už merginas kažkas jau būna gavęs pinigus, tad jos turi už juos atidirbti. Ten merginos neturi kitos išeities, tik vergauti“, – sakė Loreta. Paklausta, kaip susiklostė šių Klaipėdos rajono gyventojų likimai, Loreta pasakojo: „Viena jau grįžusi į Lietuvą, mes su ja dirbame, o kita tebėra ten. Ji sako, kad viskas gerai, namiškiams atsiunčia pinigų, bet kyla klausimas, kaip ten yra iš tiesų“. Pašnekovė tikino, jog pastebima tendencija, kad dažnai yra verbuojamos sutrikusio intelekto merginos, kurioms labai sunku atsirinkti, kas gerai, o kas ne: „Verbuotojai gerai išmano psichologiją, žino, ką ir kaip pasakyti, kad tos merginos „užkibtų“. Tačiau pašnekovė akcentavo, kad kartais prekybos aukomis tampa ir išsilavinusios, iš padorių šeimų kilusios merginos. „Dažnai jų tėvai apie tai net nežino, nes joms gėda pasakyti“, – sakė Loreta. Jos teigimu, būtent dėl gėdos nukentėjusiosios retai pačios kreipiasi pagalbos: „Iškabinėjame plakatus stotyse, policijos komisariatuose, tačiau nedaug merginų į Caritą ateina pačios. Aš jas suprantu, juk nelengva ateiti ir pasakyti, kuo verčiuosi, arba, kad mane pardavė“. Vis dėlto Loreta ragino moteris nebijoti kreiptis pagalbos. „Jos visada laukiamos adresu: Taikos pr. 29A, Klaipėda, galima skambinti šiais telefonais: (8 46) 31 50 78, 8611 63 770“, – akcentavo pašnekovė.

Prostitucija aktuali ne tik didmiesčiams

Loreta Maikštėnaitė pasakojo, kad Carito darbuotojai rengia trumpus seminarus policijos, savivaldybės, socialinės rūpybos skyriaus, seniūnijų darbuotojams. „Stengiamės kalbėti su tikslinėmis grupėmis, kurios susiduria su šiomis problemomis“, – tikino ji. Gegužės pabaigoje toks seminaras socialiniams darbuotojams buvo surengtas ir Gargžduose. Loreta teigė, kad vesdama seminarus mažuose miestuose neretai iš susirinkusiųjų išgirsta komentarų, kad pas juos tokia problema neegzistuoja: „Dažnai nenorima pažvelgti tiesai į akis. Bet kai susirinkusiems valdininkams pradedu vardinti vardus ir pavardes merginų iš jų miesto, su kuriomis man teko dirbti, jų nuomonė keičiasi“. Pašnekovė sakė, kad dažnai klystama manant, kad prostitucijos ir prekybos moterimis problema yra aktuali tik didmiesčiams. „Atvirkščiai, dirbti į užsienį dažniausiai ir išvežamos merginos iš mažų miestelių ir kaimų“, – tikino ji. Loreta sakė, kad dažnai būna ir taip, kad kai kurios įstaigos turi informacijos apie prostitucija užsiiminėjančias moteris, bet nesikiša: „Neretai tokios informacijos turi vaikų teisių tarnybos, bet nieko nedaro, galvojama, kad tai ne jų problema. Pagaliau kiek policija užtinka tokių atvejų, kai viename kambaryje motina priiminėja klientus, o kitame žaidžia jos nepilnamečiai vaikai. Turime suprasti, kad tai visų mūsų problema, ir nežiūrėti į tai abejingai“. Carito socialinė darbuotoja teigė, kad nesutinkanti su tais, kurie prostitucija užsiiminėjančias moteris smerkia. „Su daugeliu tokių moterų teko susidurti, tik tarp jų nesutikau nė vienos laimingos. Jos taip elgiasi tikrai ne iš gero gyvenimo, o priverstos tam tikrų aplinkybių. Tad turėtume tokias moteris ne smerkti, o joms padėti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Milda JUDELYTĖ