Veiviržėnų amatų centro unikalumui reikia ir biudžeto paramos
Klaipėdos rajono amatų centras Veiviržėnuose pernai sulaukė daugiau kaip 4 000 lankytojų..
„Nuo Jūsų sprendimo priklauso, ar toliau gyvuosime“, – iš tribūnos Tarybos posėdžio salėje ketvirtadienį pasakė Klaipėdos rajono amatų centro, įsikūrusio Veiviržėnuose, direktorė Valė Krauleidienė. Į politikus ją paskatino kreiptis nežinomybė, jog centrui esą gali būti neskirti 15 tūkst. eurų, kurie tenka įstaigos administravimui, atlyginimams. Tai sudaro 21 proc. šios viešosios įstaigos lėšų, nes bendros pajamos, kurias užsidirba pats Amatų centras, siekia per 70 tūkst. eurų.
Pernai – 4 000 lankytojų
Prieš posėdį V. Krauleidienė Savivaldybės vadovams ir politikams, taip pat rajono laikraščiui „Banga“ išplatino kreipimąsi, kuriame pristatoma Amatų centro veikla ir planai, paaiškinama, kodėl įstaigai reikalinga garantuota 15 tūkst. eurų suma iš biudžeto. Pasak direktorės, pinigai bus reikalingi naujos programos „Klaipėdos rajono etninės kultūros savitumo, tradicijų ir papročių išsaugojimas“ administravimui, o šios programos priemonėmis naudosis daug rajono gyventojų.
Vienintelis rajone Amatų centras, kuriame pristatoma 19 tradicinių rajono amatų, per kelerius metus tapo traukos centru – pernai jį aplankė per 4 000 lankytojų. Pernai suorganizuotas neformalus ugdymas 150 vaikų, kurie dirbo pagal 5 akredituotas programas audimo, keramikos, pynimo, kepimo amatų srityse. Neįgaliems, socialinės rizikos vaikams surengta nemokamų edukacinių pamokėlių. „Dirbame su visomis socialinėmis grupėmis: vaikais, suaugusiaisiais, neįgaliais žmonėmis, rengiame parodas, dalyvaujame rajono renginiuose, priimame užsienio delegacijas, skatiname turizmą, nes sulaukiame daug svečių ne tik iš Lietuvos. Amatų centre dirba meno kūrėjai, tautodailininkai ir dailės mokytojai ekspertai“, – apie centro veiklą pasakojo V. Krauleidienė.
Pasak vadovės, Amatų centras – tai ne kaimo bendruomenė, užsiimanti amatais, tai įstaiga, tenkinanti viso Klaipėdos rajono poreikius, ir yra vienintelis toks centras rajone.
„Pasidomėję kitų Lietuvos rajonų amatų centrų išlaikymu, pamatėme, kad suma svyruoja nuo 60 iki 72 tūkst. eurų. Mes iš Savivaldybės prašome tik 15 tūkst. eurų įstaigos veiklos administravimui“, – sakė V. Krauleidienė. Kitas lėšas, didesniąją jų dalį, pasak vadovės, centras užsidirba pats, kadangi dalyvauja kelių ministerijų projektuose, gauna rėmėjų lėšų. Tad iš jų sumokami visi mokesčiai, perkamos medžiagos, priemonės, įrankiai edukacinėms programoms, atliekamas einamasis remontas ir mokamas atlygis 7 užsiėmimų vedėjoms.
Sudomino ūkvedžio pavardė
Tarybos posėdyje politikai Amatų centro vadovei pažėrė nemažai klausimų. Tarybos narė Audronė Balnionienė domėjosi, iš ko centras susirenka 72 tūkst. eurų pajamas, nes bilietų kainos esančios nedidelės, kokie finansiniai įstaigos rezultatai per 2017 metus. Taip pat ji domėjosi, ar gavusi tikslinį finansavimą iš biudžeto, įstaiga vėl pretenduotų į programines lėšas. V. Krauleidienė atsakė, jog gauna lėšų iš kelių ministerijų programų, neformalaus ugdymo krepšelio, 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. „Pastarieji dveji metai mums nebuvo finansiškai labai geri, bet kaip kaimo kultūros įstaiga turime gerus rezultatus. Kodėl mes nebegalėtume dalyvauti programose ir užkirsti kelią neįgaliems vaikams dalyvauti edukacinėse programose nemokamai?“ – stebėjosi Amatų centro vadovė.
Tarybos narys Nerijus Galvanauskas klausė, ar ir ateityje įstaiga vis norės Savivaldybės paramos, didės ji ar mažės, taip pat, ar reikalingas ūkvedžio etatas, nes esą panašaus profilio įstaigos be tokio darbuotojo apsieinančios. „Kas ten tuo ūkvedžiu dirba? Po 15 eurų vaikui per mėnesį gaunate iš neformalaus ugdymo krepšelio, turėtų užtekti“, – rėžė Tarybos narys Viktoras Kura.
Amatų centro vadovė į politikų klausimus atsakė, jog įstaiga planuoja plėstis, aptarnauti kuo daugiau ir įvairesnių klientų, tad ateityje biudžeto paramos jau gali ir nebeprireikti. Direktorė neslėpė, jog ūkvedžiu dirba jos sutuoktinis Bronius Krauleidis. „Ūkvedys įstaigai labai reikalingas, nes esame amatų centras, jis atlieka viską, ką reikia iš techninės pusės, taip pat ir remontus, priežiūrą, kūrenimą. Iš neformalaus ugdymo krepšelio mes gauname ne 15, o 10 eurų už vieną ugdomą vaiką. Tačiau mes dirbame ne tik Veiviržėnuose, bet turime ir 4 nuotolines grupes Pėžaičiuose, Daukšaičiuose, Šiūpariuose ir Agluonėnuose. Iš tų pinigėlių tenka lėšos transportui, priemonėms, atlygiui mokytojoms, tai tikrai nėra daug“, – sakė V. Krauleidienė.
Dėl lėšų apsispręs vasarį
Tarybos nariai Jonas Dromantas, Česlovas Tarvydas, Algirdas Liaudanskis pasisakė už tai, jog reikia remti gerai dirbantį, unikalų, rajono vardą garsinantį Amatų centrą. Egidijus Skarbalius irgi pasisakė už, bet suabejojo, ar centras, nors ir gerai dirbantis, galės dalyvauti bendroje konkurencinėje kovoje dėl programinio Savivaldybės finansavimo su kitomis įstaigomis ir bendruomenėmis.
Tarybos pirmininkas, rajono meras Vaclovas Dačkauskas teigė pasisakąs už 15 tūkst. eurų skyrimą Amatų centrui, bet, anot jo, akivaizdu, kad įstaiga nebegalės siekti programinio finansavimo. Dviem Tarybos komitetams pavesta išnagrinėti Klaipėdos rajono amatų centro finansavimo klausimą ir teikti svarstyti vasario 22 dieną įvyksiančiame posėdyje, kai bus tvirtinamas rajono biudžetas.
Jolanta BENIUŠYTĖ
Autorės nuotr.
