Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos moksleivių taryba idėjas įgyvendina atkaklumu
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos gimnazistės Viltė STANKUTĖ ir Deivilė KUPRYTĖ bei mokyklos pavaduotoja ugdymui Ineta RUŠKĖ dalijasi savąja patirtimi apie moksleivių tarybos veiklas, užimamas pareigas bei dėkoja žmonėms, tikėjusiems jų sėkme.
Vienuoliktokė Viltė: geras lyderis yra drąsus
– Vilte, kaip nusprendei kandidatuoti į mokinių tarybos pirmininkės postą? Ar tai ilgalaikė svajonė, o galbūt viskas įvyko spontaniškai?
– Tai tikrai nebuvo spontaniškas sprendimas – apie tai mąsčiau ilgą laiką. Mokytojai, matę mano pareigingumą, atsakingumą, kūrybiškumą, skatino dalyvauti įvairiuose kūrybiniuose projektuose, konkursuose, olimpiadose bei konferencijose. Esu labai dėkinga ne tik jiems, bet ir mūsų mokyklos bibliotekininkei Linai Laucevičienei, kuri mane pastūmėjo perlipti per savo kuklumą. Aštuntoje klasėje ji pasiūlė ir paskatino dalyvauti savanorystės programoje, kuri padėjo įgauti didesnio pasitikėjimo savimi. Man patinka išbandymai, nes būtent jie padeda augti ir tobulėti. Kai šiais metais vyko naujo pirmininko rinkimai, supratau, kad tai yra dar viena svarbi galimybė – ne tik prisidėti prie mokyklos gyvenimo, bet ir išbandyti save visiškai naujame amplua ir įgyti naujos patirties.
– Kokį kelią teko pereiti, kad dabar galėtum atstovauti mūsų mokyklai? Ar buvo žmonių, kurie tave palaikė?
– Mokyklai atstovavau ir prieš savo pirmininkės kadenciją – įvairiuose projektuose ir nacionaliniuose bei tarptautiniuose konkursuose ir išvykose. Nuoširdžiai esu labai dėkinga visiems, kurie mane palaikė ir patikėjo manimi – mokytojams, mokyklos direktorei, pavaduotojoms, mokiniams, šeimai, draugams. Jų palaikymą jaučiu ir vertinu iki šiol.
– Su kokiais sunkumais susiduri būdama pirmininke?
– Turbūt didžiausias išbandymas – laiko planavimas. Tam skiriu daug dėmesio, nes reikia suderinti mokslą, asmeninį gyvenimą ir tarybos veiklą. Kadencijos pradžioje buvo sunku įprasti prie naujos rutinos ir tvarkaraščio, tačiau laikui bėgant pavyko atrasti balansą. Žinoma, ne visada lengva, bet stengiuosi rasti tinkamą ritmą ir efektyviai valdyti savo laiką.
– Kaip pavyko išsirinkti savąją, dabartinę komandą?
– Komandos formavimas buvo vienas svarbiausių žingsnių. Siekiau suburti motyvuotus, atsakingus ir iniciatyvius mokinius, kurie tikrai norėtų prisidėti prie mokyklos gyvenimo paįvairinimo. Kviečiau mokinius, kuriuos buvau pastebėjusi ir anksčiau – draugiškus, nuoširdžius, kūrybingus ir aktyvius. Labai džiaugiuosi mūsų bendryste.
– Koks, tavo akimis, yra geras lyderis?
– Manau, kad geras lyderis visų pirma yra drąsus, iniciatyvus ir nebijantis išbandymų bei atsakomybės. Jis turi mokėti klausytis, padėti kitiems atsiskleisti ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas jaustųsi vertinamas.
– Kokie tavo ateities tikslai?
– Turiu daug tikslų – jie žemiški ir paprasti, tačiau esu linkusi juos pasilikti sau. Vadovaujuosi mintimi: „Nesakyk garsiai savo planų, nes jie gali neišsipildyti.“
– Jeigu reiktų viską kartoti, ar tai darytum? Ką reikėtų žinoti norintiems kandidatuoti į tokias pareigas?
– Jei galėčiau viską kartoti su dabartinėmis žiniomis, tikrai kartočiau. Ši patirtis yra neįkainojama. Ji išmokė mane daugybės dalykų, susijusių su renginių, veiklų organizavimu, bendradarbiavimu, komandiniu darbu ir leido labiau pažinti save bei augti kaip asmenybei. Šiais metais, būnant pirmininke, man atsivėrė daug įvairių galimybių, susipažinau su naujais žmonėmis, užsimezgė naujos draugystės. Norintiems kandidatuoti patariu visų pirma išmėginti save veiklose, kurios reikalauja pareigingumo, atsakingumo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių, organizacinių sugebėjimų, laiko planavimo. Pirmininko pareigos reikalauja daug energijos, motyvacijos ir įvairiapusių įgūdžių.
Gimnazijos fotografė Deivilė: ženkite pirmąjį žingsnį
– Deivile, kas labiausiai įsiminė mokinių taryboje?
– Mokinių taryboje jau esu pustrečių metų. Nemeluosiu, per visus tuos metus buvo visko: ašarų, juoko, bendrystės ir daug nuostabių renginių, iš kurių liko prisiminimai ir tam tikri pamokymai. Negaliu išskirti vieno dalyko, kuris įsiminė labiausiai. Bet turbūt pirmas, šovęs į galvą dalykas, tai yra patys pirmieji metai. Pirmasis susirinkimas, pirmasis renginys – man visa tai buvo nauja ir labai įdomu. Nebuvau labai drąsi mergina, tad taryboje teko išlipti iš savo komforto zonos.
– Esi abiturientė, kaip sekasi derinti mokslus, egzaminus ir tarybos veiklą vienu metu?
– Prisipažinsiu: nemoku derinti laiko, tai man yra iššūkis, kurį tik kartais pavyksta įveikti. Stengiuosi į pirmą vietą kelti mokslus, bet kartais mokinių taryba atima labai daug laiko. Tad šiuo atveju, deja, nukenčia mokslai, o tai parodo pažymiai. Galiu teigti, jog šie metai man kaip ilgas ir neužbaigiamas maratonas.
– Kokias pareigas užimi mokinių taryboje?
– Šiuo metu esu prezidentės pavaduotoja bei mokyklos fotografė. Aišku, taip pat padedu, kur tik reikia pagalbos.
– Kas, tavo nuomone, dažniausiai trukdo mokiniui skleistis ir aktyviai įsitraukti į visuomeninę veiklą?
– Yra labai daug talentingų ir nuostabių vaikų, kurie išties kažką sugeba, bet šiais laikais atsiranda daugybė kliūčių, dėl kurių talentingi mokiniai neatskleidžia savo talento visuomenei.
– Tai kokie tie trikdžiai?
– Tai yra konkurencija, negatyvūs komentarai, patyčios. Su tuo susiduria jaunas žmogus (ypač mokykloje), taip pat ir aš ne kartą tai patyriau. Tu gali būti kūrybingas, bet jeigu būsi nepopuliarus ar nedrąsus, tai tavęs niekas ir nepastebės, o jei ir pastebės, atsiras ,,protingesnių“, kurie tave peiks socialinių tinklų komentaruose ir būsi stebimas kaip per padidinamąjį stiklą ir lauks tavo menkiausios klaidos. Taip visada buvo ir bus. Man labai liūdna ir tuo pačiu gaila jaunimo, kad su visu tuo turi susidurti ir kovoti, dažniausiai taip ir būna užgesinti gabūs, veržlūs mokiniai. Be to, daug laiko atima mokslai, nelieka laiko atskleisti save. Tad norėčiau palinkėti visiems jauniems žmonėms, kurie nori parodyti savo gebėjimus, bet nedrįsta, nepasitiki savimi, nebijoti ir žengti pirmą žingsnį. Žinokit, bus visko: svarbiausia niekada nesustoti, kad ir kaip sunku – nesustoti, eiti iškėlus galvą, daryti tai, kas džiugina, nebijoti klysti ir prašyti pagalbos. Visi nuo kažko pradėjo.
– Kur planuoji stoti?
– Bandysiu laimę ir stosiu į Vilniaus kolegijos fotografijos technologijos studijas. Noriu ateitį sieti su tuo, kas man patinka ir gana gerai sekasi.
– Kam esi dėkinga už 12 metų mokykloje?
– Mokyklą dauguma mato kaip kokią pragaro irštvą, bet po 12 metų joje supranti, kad tai vieta, kuri tave užaugino ir sukūrė kaip žmogų, kuriuo esi dabar. Man mokykla niekada nebuvo prie širdies, bet jai esu dėkinga už viską, ką patyriau, nors yra tikrai nemalonių prisiminimų. Nuo pirmos iki dešimtos klasės lankiau Endriejavo pagrindinę mokyklą, ten iki pat paskutinės minutės dėjau sau pamatus. Tikrai esu dėkinga šiai mokyklai, mokytojams už suteiktas galimybes ir įvairius prisiminimus. Nuo dešimtos klasės mokausi Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje, kuriai irgi esu labai dėkinga. Dabar stoviu tvirtai iškėlusi galvą – čia patyriau daug naujų emocijų bei išgyvenimų, gavau daug gyvenimiškų pamokų, ypač dvyliktoje klasėje. Iš nedrąsios, tylios mokinės pasikeičiau į charizmatišką, savimi pasitikinčią, išdrąsėjusią merginą. Noriu išskirti vieną mokytoją, kuri visada palaikė mane, užstojo ir visada išklausydavo, tad tariu ačiū savo dailės mokytojai Alvai Giržadienei. Taip pat visų šių dvylikos metų nebūčiau atlaikiusi be savo didžiausios palaikytojos mano mamos Vitos. Ji su manimi iki išnaktų sėdėdavo prie namų darbų, šluostydavo ašaras ir niekada neleido pasiduoti. Jei ne ji, jau seniai būčiau pasidavusi ir užsidariusi savo kambaryje, tik jos dėka iš naujo pamėgau fotografiją ir su ja mes kartu augame ir tobulėjame. Yra ir dar vienas žmogus, kuriam visada dėkosiu už tai, kad atsiradau šioje mokykloje. Jei ne jis, neįsivaizduoju, kur dabar būčiau, ir kyla klausimas, ar būčiau pasiekusi tai, ką dabar pasiekiau. Noriu padėkoti ir tiems, kurie padarė mane stipresnę. Tai žmonės, kurie mane stebėjo pro padidinamąjį stiklą ir įvairiais būdais bandė šmeižti. Tad ačiū jums. Jūs mane paskatinote įrodyti, kad galiu daugiau mokytis, kurti, tobulėti ir džiaugtis.
Gimnazijos pavaduotoja Ineta: taryba stiprina gimnazijos bendruomenę
– Koks Jūsų vaidmuo mokinių tarybos veikloje?
– Mano vaidmuo – bendradarbiauti su jaunimu, teikti pagalbą organizuojant veiklas, skatinti mokinių iniciatyvas ir užtikrinti, kad tarybos veikla prisidėtų prie gimnazijos organizuojamų veiklų.
– Jūsų manymu, kokią naudą mokinių taryba teikia gimnazijai?
– Mokinių taryba stiprina gimnazijos bendruomenę, ugdo mokinių lyderystę ir atsakomybę, skatina aktyvų dalyvavimą sprendimų priėmime bei prisideda prie gimnazijos aplinkos ir kultūros gerinimo.
– Kaip vertinate šios tarybos darbą?
– Mokinių tarybos darbą vertinu labai gerai. Ji aktyviai skatina mokinių bendradarbiavimą ir atsakomybę, organizuoja renginius, atstovauja mokinių interesams bei prisideda prie mokyklos bendruomenės stiprinimo. Tarybos veikla ne tik kuria palankią ir įtraukią mokymosi aplinką, bet ir ugdo mokinių socialinius bei lyderystės gebėjimus. Linkiu mokinių tarybai išlikti aktyviai, kūrybiškai ir vieningai – bendradarbiavimas ir atkaklumas padeda įgyvendinti visas idėjas.
Kalbėjosi Lukas RUMŠAS
„Jaunimo pulso“ jaunųjų korespondentų klubo narys
