Vėlinti pensinį amžių: logiškas sprendimas ar akibrokštas?

Europos Komisija rekomenduoja iki 2040 m. Lietuvoje pailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m. Tokia žinia visai neseniai buvo pasklidusi viešojoje erdvėje. Valdžios atstovai neskuba rodyti iniciatyvos šioje srityje, mat daugelis tai traktuoja kaip politinę savižudybę. Tačiau ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad Lietuvai reikėtų mechanizmo, kuris leistų indeksuoti pensinio amžiaus ilgėjimą, priklausomai nuo gyvenimo trukmės.
Domėjomės, ką mano Klaipėdos rajono gyventojai, verslininkai apie pensinio amžiaus didinimą.

Pataria mokytis iš skandinavų
Ekonomistas Ž. Mauricas žiniasklaidoje dalijosi savo nuomone, kad reikėtų mokytis iš Skandinavijos šalių, tos pačios Estijos ir turėti kažkokį depolitizuotą mechanizmą, kuris leistų susieti pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme, tai, anot jo, toks bazinis dalykas, namų darbai, kuriuos vis tiek kažkada reikės pasidaryti. Tai nereiškia, kad pensinis amžius kils iki 72-ejų metų, tačiau, jo nuomone, kad kažkiek kils iki 2040-ųjų metų, tai tikimybė yra arti 100 proc.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė aiškino, kad šiuo metu nėra laikas sprendimui didinti pensinį amžių Lietuvoje iki 72-ejų metų. Pasak jos, reikia didesnį dėmesį skirti sveiko gyvenimo trukmės rodikliui ir jo didinimui, o pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir sveikatos politikos efektyvumą.

Dėmesys – sveikam gyvenimui
Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė įsitikinusi, kad Lietuvoje dar per anksti ilginti pensinį amžių. Mūsų šalies vidutinė gyvenimo trukmė dar atsilieka nuo šioje srityje lyderiaujančių šalių. Taip pat yra didesnis procentas sergančiųjų lėtinėmis ligomis bei yra daug tokių, kurie serga keliomis ligomis vienu metu. „Gerai, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės mažėja, Lietuvos sveikatos strategijoje buvo numatyta, kad šis skirtumas būtų ne didesnis nei 8 metai. Deja, iki šiol Lietuvoje neturime savivaldybės gyventojų sveiko gyvenimo trukmės rodiklio, kuris rodo, kiek likusių gyventi metų tam tikro amžiaus žmogus gali tikėtis praleisti/nugyventi be kasdieninės veiklos apribojimų. Tokius skaičius galime stebėti tik Lietuvos lygiu“, – dėstė N. Tarvydienė. Anot jos, šie sveiki gyvenimo metai labai svarbūs, kad žmogus kaip įmanoma ilgiau išliktų aktyvus socialiniame gyvenime, darbo rinkoje. „Siekiama, kad ir į pensiją išėjęs žmogus išliktų fiziškai aktyvus, siektų sveiko gyvenimo būdo ir šiame amžiuje, nes fizinis aktyvumas, socialiniai ryšiai, psichologinė sveikata turi labai daug reikšmės gyvenimo kokybei“, – neabejoja Sveikatos biuro direktorė. Biuras įgyvendina programą „Aš judu“, tai būtent fizinio aktyvumo skatinimo programa, užsiėmimai vyresnio amžiaus žmonėms vedami Priekulėje, Kretingalėje ir Gargžduose. Jau pavasarį Gargžduose bus renkama nauja senjorų grupė į 2 metų trukmės sveiko senėjimo programą. Šie užsiėmimai nieko nekainuoja, o fizinis aktyvumas būtent padeda pailginti sveikąjį gyvenimo periodą. „Tiek kultūros įstaigos, tiek privatus sektorius, siūlantis įvairias veiklas, tiek Trečiojo amžiaus universitetas padeda senjorams jau ir pabaigus aktyvią karjerą toliau plėtoti socialinius ryšius, užtikrina psichologinę gerovę“, – pastebėjo N. Tarvydienė.

Gyventojai vertina skeptiškai
Gargždiškė Laima Aleknienė, paklausta, ką mano apie svarstymus, kad reikėtų ilginti pensinį amžių Lietuvoje, atsakė: „Tikrai nepritariu. Ne kiekvienas ir dabar sulaukia tų 65-erių metų. O jei pensija prasidėtų tik nuo 72-ejų metų, tai vienetai jos sulauktų. Jei žmogus visą gyvenimą dirbo, tai būtent nuo 65-erių metų ir svarbu pagyventi sau, pakeliauti, pasidžiaugti vaikais, anūkais.“ Pašnekovė akcentavo ir tai, kad vyresniame amžiuje reikia daugiau dėmesio skirti sveikatai, tam reikia laiko. „Be to, kuris darbdavys norėtų į darbą priimti 70-metį. Būtų sunku susirasti darbą tokio amžiaus žmonėms“, – svarstė L. Aleknienė.
Endriejaviškė Ilma Grikšienė „Bangai“ sakė girdėjusi tokias kalbas apie pensinio amžiaus rekomenduojamą ilginimą, tačiau jos tik juoką kelia: „Nesąmonė. Kas bedirbs iki tų 72-ejų metų? Mūsų karta nesulauks tiek, jau dabar yra turinčių vienokių, kitokių negalavimų. Ankstesnės kartos gal buvo sveikesnės, bet ne mūsų. Tegul nebesvaigsta.“ Anot jos, žinoma, yra tokių, kurie yra sveiki ir galėtų iki 72 m. dirbti, tačiau tokių mažuma.
Judrėniškė Juzefa Bružienė antrino, kad pensinį amžių ilginti iki 72 metų būtų skaudus akibrokštas ilgai dirbusiems ir užtarnautoje pensijoje pailsėti norintiems žmonėms: „Man dabar yra 60 metų ir pagalvoju, kad pensijoje galėsiu daugiau dėmesio skirti ūkiui, prireikus pažiūrėti anūkus, pasidžiaugti gyvenimu.“

Darbdavio pozicija
SBA bendrovės „Inno Line“ personalo vadovė Kristina Šablinskienė akcentavo, kad vertina visus darbuotojus pagal jų kompetencijas ir veiklos rezultatus, nepriklausomai nuo jų amžiaus. „Šiuo metu „Inno Line“ komandoje dirba 10 pensinio amžiaus žmonių, daugiausia – įrengimų operatoriais. Vien dėl to, kad darbuotojai pasiekė tam tikrą amžiaus ribą, mes su jais neatsisveikiname. Ar dirbti sulaukus pensinio amžiaus, dažniausiai sprendžia pats žmogus, įvertinęs savo sveikatos būklę, energiją, norą tobulėti, įgyti naujų kompetencijų“, – dėstė K. Šablinskienė. Anot jos, tokie darbuotojai dažniausiai turi didžiulę patirtį, kurią gali pritaikyti darbe ar pasidalinti ja su komandos nariais, yra lojalūs ir motyvuoti, todėl darbdavių yra vertinami.

Agnė ADOMAITĖ
SBA nuotr.