Vengimas tarnauti kariuomenėje prišaukė baudas
Nuo neatmenamų laikų tarnyba tėvynei buvo laikoma ne tik pareiga, bet ir garbe. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau susiduriama su reiškiniu, kai jaunuoliai vengia atlikti karo tarnybą, nors už tai gresia… baudžiamoji atsakomybė. Būtent tokių pasekmių sulaukė dvidešimtmetis klaipėdietis, kuriam už sistemingą vengimą tarnauti Klaipėdos apylinkės teismas skyrė 500 eurų baudą.
Ne kartą ignoravo pareigą
Bylos medžiaga atskleidė, kad kaltinamasis, būdamas įrašytas į Klaipėdos regiono 2024 metų karo prievolininkų sąrašą, sistemingai ignoravo šaukimus ir nurodymus atvykti į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Klaipėdos poskyrį.
Nustatyta, kad vaikinas praėjusiais metais du kartus buvo baustas administracine tvarka už karo prievolininko pareigų nevykdymą. Nepaisant administracinių nuobaudų ir pakartotinių raštiškų įpareigojimų, jis be pateisinamų priežasčių neatvyko nustatytu laiku ir kitaip nesusisiekė su atsakingomis institucijomis, taip vengdamas sveikatos patikros ir tolimesnių procedūrų dėl jo šaukimo karinei tarnybai.
Rinkosi mokėti baudas
Nemalonumų užgriūtas jaunuolis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, neneigė ignoravęs tarnybą ir gailėjosi vengęs prievolės tarnauti. Jis prisipažino, kad 2024 metų pradžioje, sužinojęs apie įtraukimą į karo prievolininkų sąrašą, neketino tarnauti kariuomenėje, nes tuo metu dirbo Vokietijoje. Neslėpė ignoravęs pirminį raginimą atvykti į karo prievolės Klaipėdos poskyrį ir už tai gavęs 30 eurų baudą, kurią sumokėjo.
Vėliau, 2024 metų rugpjūčio mėnesį, gavo antrą 150 eurų baudą už pakartotinį pareigų nevykdymą ir perspėjimą apie galimą baudžiamąją atsakomybę, tačiau ir šį raginimą ignoravo. Numojo ir į 2024 metų rugsėjo-spalio mėnesiais elektroniniu paštu gautus šaukimus, nors, kaip teigė, nuvykti ar kitokiu būdu pateikti duomenis apie save, reikalingus karo prievolės administravimui, galimybę turėjo.
Byloje surinkti duomenys, įskaitant Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus raštą, liudytojo – profesinės karo tarnybos kario, Klaipėdos regioninės komendantūros verbuotojo – parodymus, kaltinamojo asmens bylos išrašus, administracinių nusižengimų protokolus bei Viešojo administravimo ir elektroninių paslaugų portalo duomenis, patvirtino, kad klaipėdietis buvo tinkamai informuotas apie savo pareigas ir sąmoningai jų nevykdė.
Taip pat nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu vaikinas buvo darbingas ir jam nebuvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai.
„Išrašė“ baudą
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus surinktus duomenis, konstatavo, kad šauktinio kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad jaunuolis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą krašto apsaugos tarnybai, gailisi neatsakingai pasielgęs, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Visa tai įvertinęs teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo šauktiniui skirta 750 eurų bauda. Tiesa, pastaroji buvo sumažinta trečdaliu, kadangi kaltinamasis prisipažino dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Tad galutinė klaipėdiečiui skirta bausmė – 500 eurų bauda, kurią savanoriškai privaloma sumokėti per metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Jaunuoliui išaiškinta, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.
Gintarė KARMONIENĖ
