Verslas

Padėjusi adatą, gargždiškė sėda ant žirgo

Gargždiškės Ingos Jasaitės individuali siuvimo įmonė gyvuoja dešimtmetį. Stilingos moterys, suradusios į ją kelią, tapo nuolatinėmis klientėmis. Įmonės savininkei drabužių kūrimas ir siuvimas – ne tik darbas, bet ir pomėgis. Bet ji turi dar vieną mielą užsiėmimą – jojimą žirgais.

Lankosi stilingos moterys

Inga Jasaitė prasitarė, kad mama jai nelinkėjusi siuvėjos amato, nes žinojusi, koks tai sunkus darbas. „Mano abi senelės buvo siuvėjos“, – aiškino ji.

Bet Inga, nuo keturiolikos metų pradėjusi siūtis originalius drabužius, baigė siuvimo technologiją tuomečiame Vilniaus lengvosios pramonės technikume, o vėliau – studijas kolegijoje. Prieš dešimtmetį įkūrė individualią įmonę, kurios pagrindinė veikla – individualus moteriškų lengvų ir viršutinių drabužių siuvimas. Inga čia ir dizainerė, ir siuvėja, ir buhalterė. Čia lankosi stilingos moterys iš Klaipėdos, Gargždų ir net Kauno. Beje, pasisiūti suknelę šioje siuvykloje kainuoja nuo 150 litų ir gali siekti 1000 Lt. Tai vestuvinės suknelės siuvimo kaina. „Juk ne masiškai gaminame – vestuvinei suknelei pasiūti gali prireikti 10 dienų, – kalbėjo Inga. – Jeigu siuvėja dirba individualiai su kliente, – parenka drabužiui audinį, modelį, priedus, jis negali kainuoti tiek pat, kaip parduotuvėje. Mūsų darbo sąnaudos didesnės nei mūsų prašoma kaina.“

Ji patikino, kad Klaipėdoje panašios moteriškų drabužių siuvimo kainos. Tačiau moterys iš uostamiesčio atrado Ingos Jasaitės siuvyklą Gargžduose, Vingio gatvėje. „Ne materialinė padėtis jas čia atveda. Yra moterų, kurios susitaupo, kad įsigytų gerą daiktą. Tai „šarmo“ turinčios asmenybės“, – kalbėjo siuvyklos savininkė.

Malonumas – kūrybinis procesas

“Dirbu su klientėmis – parenku tai, kas tinka ir joms patinka. Kuo labiau pažįsti žmogų, tuo lengviau su juo dirbti, – kalbėjo Inga. – Kai kurios moterys orientuojasi madoje ir žino, ko nori“.

Ji pasakojo, kad madą gaudanti internete, per televiziją, žurnaluose. Ankstesniais metais važiuodavusi į Vilnių pasižiūrėti ten vykusių madų festivalių „In Vogue“. „Gyvą kolekcijos pristatymą matyti žymiai įdomiau nei per televiziją, – tvirtino Inga. – Mada keičiasi du kartus per metus: dabar pristatytos ateinančio pavasario-vasaros drabužių kolekcijos.“

Jos klientės – įvairaus amžiaus. Jauniausiai buvo 10 mėnesių, o vyriausiai – 85-eri. Mažylei pasiuvo krikšto drabužėlį, o garbaus amžiaus moteriai – proginį.

Inga prisipažino, kad maloniausia ir įdomiausia siūti vakarines, progines ir vestuvines sukneles. „Tai kūrybinis procesas: pradėjusi siūti, nežinau, kuo pabaigsiu, kokios „lemiamos“ detalės prireiks, – pasakojo ji. – Neapsakomas jausmas matyti pasiūtu rūbu apsirengusią švytinčią jaunąją.“

Santūri ir kukli Inga teigė nežinanti, kiek Gargžduose siuvyklų ir siuvėjų. Ji negalvojanti apie konkurenciją ir nesidalijanti patirtimi su kitomis. „Aš tik su savo siuvėja Inga tariuosi. Ji vienintelė mano siuvykloje“, – kalbėjo pašnekovė.

Spinta nelūžta nuo drabužių

Pasidomėjau, ar Inga ne iš tų moterų, kurios, prireikus kokia nors proga pasipuošti, dejuoja, kad neturi kuo apsirengti, nors spinta lūžta nuo drabužių. „Aš visada turiu, bet tai nereiškia, kad mano spinta pilna drabužių. Aš jų nesisiuvu pagal paskutinį mados klyksmą. Renkuosi tai, kas man tinka, iš kokybiškų audinių. Bet jie nebūtinai brangūs, nes kaina ne visada nulemia kokybę.“

Inga prisipažino, kad vieną savo pasisiūtą demisezoninį paltą dėvinti 8 metus. „Galvojau išmesti – nebeturi išvaizdos, bet jis toks mielas“, – šypsojosi pašnekovė. Ji patikino, kad drabužių kūrimas, siuvimas – ir darbas, ir pomėgis. Bet Ingą traukia dar vienas malonus užsiėmimas – jodinėjimas žirgais. Šią grakščią raitelę žirgų mylėtojai matė ne vieneriose jojimo varžybose Rudaičiuose ir kitur. Šiemet ji su grupe raitelių žirgais keliavo po Žemaitiją ir Dzūkiją. „Nuo vaikystės man šie gyvuliai buvo gražiausi, o jojimas – toks malonumas“, – santūriai šypsojosi Inga.

Ir visiems besistebintiems, kodėl ji „sėdinti“ Gargžduose, o ne užsienyje, ji atšaunanti: „O kodėl turėčiau išvažiuoti iš savo gimtinės?“ Jai čia gera.

Virginija LAPIENĖ