Verslas

Investicijos padės „Print-it“ išplėsti gamybą

Praėjusių metų pabaigoje iš švedų investuotojų spaustuvę „Geson“ Gargžduose perpirko grupė norvegų verslininkų ir pavadino ją „Print-it“. Per 2006 metus naujieji savininkai investavo į spaustuvės įrangą apie 20 mln. litų, o tai sudarys sąlygas keliskart padidinti gamybos apimtis.

Neseniai spaustuvėje „Print-it“ baigta montuoti nauja linija, kuri spaudos lankus, suklijuoja ir išleidžia baigtą produktą – įvairių dydžių knygas minkštais viršeliais. Spaustuvės administratorius Haroldas Marcinkevičius mums parodė naujausią darbą Norvegijos rinkai – 77 lankų „Didįjį roko ir popmuzikos žinyną“: „Jei knyga yra iki 12 spaudos lankų, prie linijos dirba 6 žmonės, o toks didelis spaudos lankų skaičius pareikalavo daugiau darbuotojų. Ši knyga išleista su Lietuvos ženklu, joje nurodyta, kad spausdinta Lietuvoje, „Print-it“ spaustuvėje“. Netrukus Norvegijoje vyks jos pristatymas“. 

Šiuo metu švedų kompanijos „Solna“ specialistai instaliuoja ruloninę romanų spausdinimo mašiną, kainavusią apie 8 mln. litų.

Per 2006 metus norvegai investavo apie 20 milijonų litų ir dabar jau turi visą įrangą, reikalingą įvairių formatų knygoms, komiksams, reklaminiams žurnalams bei bukletams spausdinti. Atskira mašina knygas ir žurnalus plastikuoja, jei to pageidauja užsakovas. Netrukus bus pradėtos ruošti kelių knygų pakuotės – vokai, kuriuos užsako skaitytojų klubai. Tai dar viena nauja spaustuvės Gargžduose paslauga.

Spaustuvėje „Print-it“ šiuo metu dirba apie 50 žmonių. H. Marcinkevičius džiaugiasi, kad kadrų kaitos beveik nėra, puikiai dirba operatorių asistentės moterys, kolektyvas išsiugdė ne vieną specialistą, atėjusį į spaustuvę be poligrafinio išsilavinimo. Yra grįžusių iš Airijos, Anglijos gargždiškių, kurie taip pat sėkmingai įsiliejo į kolektyvą ir gerai atlieka patikėtą darbą. Gamybai prieš mėnesį pradėjo vadovauti jau 11 metų patirtį poligrafijos srityje turinti specialistė, priviliota iš Vilniaus.

Tačiau didėjant apimtims, spaustuvei dar reikėtų ne tik poros spaudėjų, bet ir sandėlio vadybininko, krovėjų bei kitoms nesudėtingoms operacijoms atlikti žmonių. Spaustuvė dirba dviem pamainom, tačiau prireikia ir viršvalandžių. „Spalio mėnuo mums buvo labai sunkus. Žmonės uždirbo gerokai daugiau, nes už viršvalandžius mokame pagal Lietuvos įstatymus. Tačiau pavargo, ir taip nuolat dirbti nėra gerai“, – pripažino spaustuvės administratorius, kuris yra tarsi tarpininkas tarp darbdavių ir darbuotojų.

Pasak H. Marcinkevičiaus, šie metai buvo skirti naujoms investicijoms ir pasirengti efektyvesnei gamybai. Kitais metais spaustuvės savininkai planuoja kompiuterizuoti valdymą. Tai sudarys galimybes atlikti išsamias analizes, kaip efektyviai išnaudojamos mašinos, kur yra spragos organizuojant darbą ir pan. „Manau, kad reikalavimai darbuotojams didės. Kai kurie užsakovai jau yra pateikę darbų planus kitiems metams dienos tikslumu, tad įvykdyti juos galima tik labai gerai organizavus gamybos procesą“, – sakė H. Marcinkevičius.

Iki šiol „Print-it“ atlikdavo užsakymus buvusių savininkų švedų kompanijai „Geson“ ir Norvegijos rinkai. Beje, dėl to, kad Norvegija nėra Europos Sąjungos šalis, spaustuvė turi tam tikrų papildomų laiko ir lėšų sąnaudų. Šiai šaliai galioja įvairūs muitinės formalumai, ko jau nebėra dirbant su ES šalimis.

Ateityje, maždaug per porą metų, naujieji savininkai planuoja pastatyti spaustuvės priestatą ir įsigyti dar įrangos, kuri suteiktų galimybes spausdinti knygas ne tik minkštais, bet ir kietais viršeliais. Jie neslepia ambicijų išplėsti savo rinkas kitose Europos valstybėse. Tokia augimo perspektyva yra viliojanti ne tik savininkams, bet ir jų spaustuvėje dirbantiems žmonėms.

Irena KASPERAVIČIENĖ