Verslininkai neskuba pasinaudoti Savivaldybės parama
Klaipėdos rajono savivaldybė, siekdama skatinti verslumą ir prisidėti prie nedarbo mažinimo, nuo 2008 m. kasmet skiria po 20 tūkst. Lt (apie 5 800 €) smulkiajam ir vidutiniam verslui paremti. Tačiau prašančiųjų paramos vos vienas kitas. Vienus atbaido gresiantis popierizmas, kitus mažos sumos, o treti nesikreipia, nes net nežino, kad tokia Programa egzistuoja.
Lieka nepanaudotų lėšų
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė informavo, kad prašymai paramai gauti kasmet yra priimami iki birželio 1 d. Vėliau jie svarstomi komisijoje.
2013 m. iš Programai skirtų 20 tūkst. Lt buvo panaudota tik 13 111 Lt, o 2014 m. – 19 427,99 Lt. Komisijos pirmininkas, vicemeras Kęstutis Cirtautas „Bangai“ sakė, kad reikalavimai, pretenduojantiesiems į paramą, yra sumažinti, kiek įmanoma. Svarbiausia, kad įmonė patektų į smulkiojo ir vidutinio verslo kategoriją bei pateiktų išlaidas įrodančius ir kitus reikalingus dokumentus. Pagal programą gali būti kompensuojamos įmonės įregistravimo, dalyvavimo parodose, konferencijose, mokymuose, įrangos ir darbo priemonių įsigijimo bei kt. išlaidos. „Deja, yra nemažai skeptikų, kurie įsitikinę, ką patys pasidarys, tą ir turės. Verčiasi be paramos. Juolab kad Savivaldybės programos paramos efektas nėra labai didelis (vienam prašančiajam galima maksimali suma yra ne didesnė nei 20 proc. visos Programos lėšų, t. y. 1 158 € (4 000 Lt) – aut. past.). Reikėtų skirti didesnes sumas, tada ir susidomėjimas būtų kitoks“, – svarstė K. Cirtautas.
Bandžiusieji nenusivylė
2013–aisiais metais Savivaldybės paramą pagal smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programą gavo Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, MB „Saugaus turto agentūra“, UAB „Eurodeka“, UAB „Ekoakademija“. Pastarosios bendrovės vadovė Loreta Piaulokaitė–Motuzienė pasakojo, kad popierizmo vis dėlto buvo daug: „Kadangi turime 12 metų mokslininkų darbo patirtį, mūsų tai neišgąsdino. Krapštukams įveikiama. Vėliau ant kiekvieno lapo dar pasirašyti reikėjo, tai užtrukau. Gauta parama (4 000 Lt) bent truputį kompensavo įsigytos aparatūros, kuri kainavo per 60 tūkst. Lt., išlaidas. Daugiau dėl paramos nebesikreipėme, nes tam pačiam gavėjui yra skiriama tik kartą.“ L. Piaulokaitė–Motuzienė užsiminė, jog šiuo metu jų pagrindinė veikla – gerųjų bakterijų auginimas žemės ūkiui, kad būtų atstatytas dirvožemio gyvybingumas.
Vicemero K. Cirtauto nuomone, pradedantiesiems įsitvirtinti verslo pasaulyje Lietuvoje yra labai sudėtinga. Mokestinę sistemą reikėtų tobulinti valstybės mastu, perimti teigiamą užsienio patirtį.
2014-aisiais metais 4 000 Lt buvo skirti UAB „Arnimoja“ (užsiima statybos darbais), kompensuota dalis patirtų kompiuterinės technikos, transporto priemonių, įrangos bei įrankių įsigijimo išlaidų. Bendrovės direktorius Arvydas Katkus „Bangai“ pasakojo, kad apie šią Savivaldybės Programą sužinojo iš kolegų, kitų verslininkų. Paklaustas, kaip vertina gautą sumą, atsakė: „Nors tiek. Žinoma, reikėjo užpildyti paraiškos formą, pristatyti reikalingus dokumentus, tačiau viskas normos ribose.“
Iš viso 2014 m. buvo gautos tik penkios paraiškos dėl paramos. Viena atmesta: neatitiko reikalavimų. Be „Arnimonijos“ paremtos bendrovės „Jūrinis personalas“, „Surplys ir Ko“, „Ramidrė“. Taip pat skirta lėšų Savivaldybės bei labdaros ir paramos fondo „Ateities banga“ padėkos vakarui.
Tai žinotina
- Komisija paramą skiria prioritetą teikdama labai mažoms įmonėms; pradedantiesiems savo veiklą; kuriantiesiems verslą kaimo teritorijoje; žmonėms su negalia; jaunimui iki 29 m.; steigiantiesiems naujas darbo vietas, atsižvelgiant į jų skaičių.