Vėžaitiškių mokslininkų tiriami augalai – dirvožemio valytojai
Mūsų šalyje aktualus klausimas dėl nuotekų dumblo panaudojimo žemės ūkyje galimybių, bet jis užterštas sunkiaisiais metalais. Vienas iš būdų juos pašalinti – per augalus: fitovalymas.
LAMMC Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslo darbuotojai bandymų lauke atlieka eksperimentus su įvairiais sunkiuosius metalus kaupiančiais augalais, patręštais vandenvalos nuotekų dumblu.
Dėmesys energetiniams augalams blėso
„Projektą „Baltijos fitoremediacija“ baigėme, bet dar turėsime duomenų – nežinome galutinio dirvožemio išvalymo efektyvumo. Tyrimą tęsiame – stebėsime, ar atsistatė sunkiųjų metalų koncentracijos į pirminį lygį, – „Bangai“ kalbėjo Vėžaičių filialo vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Danutė Karčauskienė. – Reikia kontroliuoti, atlikti tyrimus, turėti savo nuomonę ir užkirsti kelią taršiems produktams patekti į dirvožemį, nes auginame kviečius, grikius, kuriuose kaupiasi sunkieji metalai, o gal ir radioaktyviosios medžiagos. O juk iš šių grūdų pagaminti maisto produktai ateina ant mūsų stalo.“
Vėžaičių filialo vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Gintaras Šiaudinis darbo pradžioje šioje įstaigoje sulaukė pasiūlymo tirti energetinius augalus. „Dirbome su įvairių rūšių augalais. Tarkime, gluosniniai žilvičiai greitai auga, užaugina didelę biomasę, o priežiūros daugiausia tik įveisimo metais. Derlius imamas kas 3–4 metai, o nupjauti augalai vėl sparčiai ataugina stiebus – atskleidė mokslininkas. – Vakarų Lietuvos regione rūgštūs dirvožemiai, todėl pagalvojome, ar nevertėtų dalį dirvožemių skirti netradicinių energinės paskirties augalų auginimui.“
Pasak dr. G. Šiaudinio, prieš keliolika metų buvo didelis susidomėjimas šia atsinaujinančia energetika – kitos institucijos mūsų šalyje irgi daug dėmesio skyrė, ir pasaulyje sujudimas buvo. „Tačiau atsinaujinančios energetikos plėtra, augalų biomasės panaudojimo klausimas užstrigo ne tik Lietuvoje, – atskleidė dr. G. Šiaudinis. – Žilvičiai – tai greitai augančių augalų rūšys, galinčios iš dalies pakeisti miškuose užaugusią medieną. Prieš maždaug du dešimtmečius energinių augalų augintojai gaudavo dideles išmokas, bet kai šios sumenko, sumažėjo ir susidomėjimas. Kol tradicinis kuras (dujos, akmens anglis) pigus, energetinių augalų plėtra, ypač be valstybės paramos, lieka miglota.“
Bandymas tręšti nuotekų dumblu
Vėžaičių filiale tęsiamas tyrimas su energetiniais augalais. „Jų biomasę turime užauginti pigiai, be didelių investicijų. Sužinojome apie nuotekų dumblą – vandenvalos šalutinį produktą, kuriame daug organinių ir kitų augalams reikalingų medžiagų: azoto, fosforo, organinės anglies, tačiau blogybė – kuo didesniame mieste yra vandenvalos įmonė, tuo nuotekų dumble daugiau sunkiųjų metalų susikaupę, – dėstė dr. G. Šiaudinis. – Naudoti nuotekų dumblą maistinių augalų tręšimui yra nemažai apribojimų, bet pabandėme ištirti, kaip sektųsi auginti energetinius augalus.“
Prieš dešimtmetį buvo naujovė stebėti, kaip dumblas veikia augalų augimą, kaip šiuose kaupiasi sunkieji metalai, kiek jų lieka dirvožemyje. Šie tyrimai buvo tęsiami ir vėliau. 2020 m. Vėžaičių filiale įrengtas lauko bandymas, kuriame buvo vertinamas vienuolikos augalų, tarp jų vienmečių augalų – saulėgrąžų, grikių, kukurūzų – ir daugiamečių stambiastiebių augalų – drambliažolių, legėstų, žilvičių ir daugiamečių žolių potencialas biomasėje sukaupti sunkiuosius metalus, ypač šviną, kadmį, cinką, varį, nikelį ir chromą. Čia buvo vykdomas tarptautinis projektas „Baltijos fitoremediacija“, kuriame dalyvavo Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos mokslo institucijos. Šie augalai tyrimų įrengimo metais buvo tręšiami vandenvalos įmonės atliekine žaliava – nuotekų dumblu. „Pokyčiai dirvožemyje vyksta lėtai – tai ilgalaikis procesas, o tyrimams reikia lėšų, – kalbėjo dr. G. Šiaudinis. – Stebime augančius augalus, analizuojame sunkiųjų metalų poveikį. Mums svarbu surinkti duomenų, kad paruoštume atsakymą į klausimą, ar auginami augalai pajėgūs iš dirvožemio išvalyti sunkiuosius metalus iki leistinų normų.“
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
