Vietiniams etikos sargams darbo davė spauda

Klaipėdos rajono savivaldybės Valstybės politikų etikos komisija ant kilimėlio išsikvietė Liberalų ir centro sąjungos atstovus Taryboje Genovaitę Sinskienę ir Algirdą Liaudanskį. Paradoksalu, bet etikos sargams politikus esą „įdavė“ spauda. Svarstyta, ar politikai nepažeidė LR valstybės politikų elgesio kodekso.

Pravaikštų anksčiau nepastebėjo

Tarybos narė G. Sinskienė Valstybės politikų etikos komisijai (toliau – Etikos komisijai) „užkliuvo“ po to, kai „Bangoje“ pasirodė informacija iš spalio mėnesio Tarybos posėdžio. Jame interpeliuojamas vicemeras Kęstutis Cirtautas viešai priminė ydingą kolegės praktiką praleidinėti Tarybos posėdžius arba iš jų išvykti anksčiau.

Suskaičiuota, kad G. Sinskienė nuo praėjusio lapkričio iki šių metų lapkričio nedalyvavo 3 iš 13 posėdžių, iš 5 išvyko anksčiau. Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komitete politikė posėdžiavo tik vieną kartą iš 13. Tačiau ši vieša paslaptis niekam anksčiau neužkliuvo.

Etikos komisijos pirmininkas, Tarybos narys Raimondas Simonavičius „Bangai“ paaiškino, kad pagal patvirtintas nuostatas komisija nagrinėja skundus arba spaudoje pasirodžiusią informaciją. „Skundas negali gimti iš kažkur. Šiuo atveju spaudą skaito ir publikacijas seka visi komisijos nariai“, – informavo R. Simonavičius.

Etikos komisijos pirmininkas, Tarybos narys Raimondas Simonavičius „Bangai“ paaiškino, kad pagal patvirtintas nuostatas komisija nagrinėja skundus arba spaudoje pasirodžiusią informaciją. „Skundas negali gimti iš kažkur. Šiuo atveju spaudą skaito ir publikacijas seka visi komisijos nariai“, – informavo R. Simonavičius.

Etikos komisijoje taip pat dirba politikai Andrius Adomaitis, Jonas Dromantas, Zigmantas Dangirdas Lingys, Mėčislovas Raštikis, Alfredas Šiaulys ir trys gyventojų atstovai iš skirtingų seniūnijų.

Tyrimą atlikusi Etikos komisija iš G. Sinskienės nesulaukė rašytinio pasiaiškinimo ar praleistus posėdžius pateisinančių dokumentų. Ji etikos sargams žodžiu paaiškino, kad trijuose posėdžiuose nedalyvavo dėl asmeninių priežasčių: sirgo ir dukart dalyvavo parodose. Iš posėdžių išvykdavo anksčiau, nes tiesioginis darbas esąs susijęs su paslaugų teikimu. Etikos komisija politikės daugiau nelinčiavo – apsiribojo svarstymu posėdyje.

Užkliuvo nuomonė

Liberalcentristas A. Liaudanskis į etikos sargų nemalonę pakliuvo po to, kai „Banga“ išspausdino jo nuomonę „Dovana Kunkiams – spjūvis Gargždams“. Joje Tarybos narys nuogąstavo, kad paskirta lėšų Kunkių keliui Kretingalės seniūnijoje tvarkyti, o Gargžduose Vingio, Paupio, Beržų, Jaunimo ir Žvejų gatvėse nebus klojami šaligatviai, taip pat nebus įrengiamas pėsčiųjų bei dviračių takas palei Vyturių gatvę bei privažiavimo kelias į 176 gyvenamųjų namų kvartalą Laugaliuose. Vėliau Savivaldybės administracijos direktorius spaudoje paneigė A. Liaudanskio informaciją – nurodyti projektai esą yra procese. Toks Administracijos direktoriaus viešas atsakymas komisijai tapo precedentu pradėti tyrimą, ar Tarybos narys sąmoningai melavo pateikdamas neteisingą informaciją.

A. Liaudanskis komisijai paaiškino, kad jį suklaidino Administracijos darbuotojai teigdami, kad nespės įsisavinti lėšų šiems projektams. Nors posėdyje bandyta ieškoti „kabliukų“, esą redakcija iškraipė A. Liaudanskio rankraštį, šiuo atveju priekabių nerasta. Etikos komisija oficialiai kreipėsi į „Bangos“ redakciją prašydama pateikti A. Liaudanskio nuomonės rankraštį. Tačiau laikraštis netaiko praktikos viešinti gaunamą informaciją, todėl raštiškai patvirtino, kad Tarybos nario rankraštis atitinka išspausdinto teksto turinį ir faktų neiškreipia.

Galiausiai komisija nutarė, kad dėl klaidinančio straipsnio turinio A. Liaudanskis pažeidė LR valstybės politikų elgesio kodekso Valstybės politikų elgesio sąžiningumo principą.

„Komisija jokių sankcijų netaiko. Svarstymas komisijoje ir priimtas vienoks ar kitoks sprendimas greičiau yra vieša bausmė“, – sakė pirmininkas R. Simonavičius.

• A. Liaudanskis vienareikšmiškai vertino, esą Etikos komisija savo sprendimais bando užčiaupti opoziciją: „Didžiąja dalimi iš valdančiųjų sudaryta Savivaldybės tarybos Etikos komisija per nepilnus dvejus metus jau „prašukavo“ pusę opozicijai priklausančių Tarybos narių. Komisijai kviesti ir vykdyti Tarybos narių apklausą bei tyrimus rimtos priežastys nelabai reikalingos, dažniausiai remiamasi neva kažkas kažką pasakė ar spaudoje parašė. Motyvu vykdyti tyrimą prieš opozicijos atstovus gali virsti, pavyzdžiui, kitokios nuomonės turėjimas apie „politinių kelių“ tiesimą ar strategijos nesilaikymą bei ne pagal valdančiųjų supratimą tekste sudėti skyrybos ženklai. Šios komisijos veiksmai primena kai kurių kitų valstybinių institucijų pareigūnų darbo metodus. Matyt, ne be reikalo.

  Etikos komisija (jei ją taip galima vadinti) tokiais metodais bando užčiaupti opozicijos atstovus, kurie nesitaiksto su valdančiųjų savivaliavimu vos ne kiekviename posėdyje kaitaliojant strategiją bei pataikaujant „pagalbininkams“.

  Aš savo asmeninę nuomonę apie šios sudėties Etikos komisiją išsakiau dar prieš porą metų „Bangoje“ straipsniuose „Kišeninė Etikos komisija“ ir „Apie etiką nevisai etiškai“, kuriuose matosi valdančiųjų kitoks „Valstybės politikų elgesio kodekso“ interpretavimas, kur tikrai prasilenkiama su teisingumu, padorumu ir nešališkumu. Manau, kad be interpretavimų teisingumą gali atkurti tik teismo sprendimas.“

• G. Sinskienė buvo įsitikinusi, jog Etikos komisijai Tarybos narių prasižengimus turėtų stebėti ne spaudoje: „Tarybos narių lankomumas yra žymimas, ir visą tą medžiagą turi sekretoriatas. Nemanau, kad reikia svarstyti kažkokias mintis ar citatas iš laikraščių. Tačiau jei Etikos komisija mano, kad reikalinga nagrinėti tokius įvykius, jų sprendimą gerbiu.

  Posėdyje K. Cirtauto perskaitytame tekste apie mano elgesį irgi nebuvo tiesos. Lygiai taip pat galėčiau kreiptis į Etikos komisiją, nes vicemero informacija mano atžvilgiu buvo įžeidžianti. Taip pat galėjau rašyti į spaudą ir dėstyti savo tiesą. Bet negi taip ir atsirašinėsime? Manau, tai būtų nesolidu.

  Kaip vertinu, jog kažkam užkliuvo mano lankomumas? Kiekvienas žmogus turi asmeninį gyvenimą, sveikatą, šeimą. Taryboje dirbu visuomeniniais pagrindais, atlygio negaunu. Bet tai nereiškia, kad gyventojų interesams atstovauju blogiau nei kai kurie politikai, kurie posėdžiuose dalyvauja nuolat.“