Visų motinų garbei – maldos, muzikos ir susikaupimo valandos

Sekmadienį Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje sumos mišiose grojo Lietuvos kariuomenės orkestras. Pirmąkart čia atlikta kompozitoriaus Kazio Daugėlos siuita, pašvęsta Kristijono Donelaičio poemai „Metai“.

Dovana gimtajam kraštui ir tėvams

Gali kilti klausimas, kodėl muzikinės siuitos premjerinis atlikimas būtent Gargžduose? Kodėl ne sostinėje, o mūsų šventovėje? Į tai nėra sunku atsakyti, bet daug kam bus naujiena.

Siuitos autorius kompozitorius ir aranžuotojas K. Daugėla buvo sujaudintas tikinčiųjų ir šiaip klausytojų minios dėmesio ir į mano klausimus atsakė trumpai, jog tokią dieną labai džiaugiasi esąs tarp artimiausių šeimos narių ir gargždiškių, kurie supranta dvasingą muziką, pakiliai gėrisi Lietuvos kariuomenės orkestro (vyr. dirigentas majoras Egidijus Ališauskas) atliekamais kūriniais. Yra dėkingas parapijos klebonui kan. Jonui Paulauskui už galimybę iškilmingoje aplinkoje pristatyti savo naujausią siuitą bei kitus kūrinius, jo paties aranžuotus pučiamųjų orkestrams.

Koncerto atlikimą Gargžduose inicijavo ir rėmė čia gyvenančio kompozitoriaus brolio, meniškos prigimties verslininko Algimanto Daugėlos šeima.

Šv. Mišias Motinos dienai ilgam įsiminsime. Liturgijų metu Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestras grojo M. K. Čiurlionio, J. Kačinskio, J. Naujalio, E. Balsio ir paties autoriaus K. Daugėlos diriguojamas kompozicijas. Pabaigoje didingai nuskambėjo orkestrui ir vargonams „Šv. Kazimiero choralas“, kurį autorius paskyrė velioniui tėvui, paskatinusiam sūnų rinktis muziko profesiją. Choralas jau paplitęs ir atliekamas kitose šalyse. Vargonų partiją atliko Gargždų bažnyčios chormeisteris Petras Katauskis.

Kompozitorius K. Daugėla kilęs iš pamario krašto. Jo gimtinė – sunykęs Dėglių kaimas. Mokėsi Priekulėje, čia lankė muzikos mokyklą. Studijavo Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje ir Vilniaus konservatorijoje. Dabar yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas.

Nuo klarnetininko iki dirigento

Kazys Daugėla priminė, jog Gargžduose jau yra koncertavęs su vienu stipriausių visoje Europoje „Trimito“ orkestru, kuriame atlikėjo karjerą jis pradėjo būdamas studentu. Vėliau trisdešimt metų pats dirigavo, orkestravo ir suredagavo dešimtis aranžuočių. Jo parengti kūriniai skambėjo visose tautinėse, moksleivių, Baltijos šalių studentų dainų šventėse „Gaudeamus“, pasaulio lietuvių šventėse Čikagoje ir Toronte. Yra dirigavęs keturis šimtus koncertų, parengė per penkiasdešimt programų.

K. Daugėlos orkestruotes mėgsta groti jaunimas, jie paskelbti pasaulio muzikos enciklopedijose. Malonu pažymėti, jog 1989 metais pučiamųjų orkestrui aranžuota V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ redakcija patvirtinta Lietuvos valstybės himnu. Jis taip pat aranžavo romantiškąjį M. K. Oginskio polonezą „Atsisveikinimas su tėvyne“, kurį po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje pakiliai atliko svečių orkestras diriguojant aranžuotės autoriui.

Kūrybiškų užmojų K. Daugėlai gali pavydėti ne vienas kūrėjas. Jis yra tobulinęsis karališkajame muzikos koledže Mančesteryje, taip pat Didžiosios Britanijos karališkojo oro laivyno pučiamųjų orkestre, stažavosi Olandijoje.

Muzikinė duoklė Donelaičiui

Kompozitorius K. Daugėla sako, jog lietuvininkų poeto emocionali kūryba jį, kaip ir daugelį Lietuvos menininkų, skatino gilintis į Mažosios Lietuvos liaudies dainų melodijas, užrašytas prieš du šimtus ar daugiau metų. Tai tos melodijos, kurias girdėjo ar pats dainavo pastorius Kristijonas Donelaitis. Autorius nuo seno kūrybiškai bendrauja su Šilutės kultūrininkais ir vienu aktyviausių renginių organizatoriumi Marijumi Budraičiu. Šilutiškiai nuosekliai gilinasi į krašto kultūrinio palikimo klodus ir skatina tai panaudoti šiuolaikiniuose opusuose. Šilutės 500 metų jubiliejaus proga K. Daugėla specialiai šilutiškių pučiamųjų orkestrui parašė „Pamario maršą“, o prieš kelerius metus surengė koncertus Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos mažesniuose miesteliuose.

Pernai gimusi idėja parašyti pučiamųjų orkestrui autorinę siuitą pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“. Ji, kaip ir pati poema, keturių dalių – „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudens gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Pirmosios dvi dalys, dalyvaujant skaitovui M. Budraičiui, jau buvo pristatytos Šilutės klausytojams, o visa siuita praėjusį sekmadienį pirmąkart atlikta Gargžduose. Tai nuostabus, melodingas, didingai skambantis kūrinys, pakylėta nuotaika užliejantis klausytojų jausmus.

Kaip sakė po koncerto kalbintas skaitovas M. Budraitis, Gargždų bažnyčioje, kitaip nei kitose jų aplankytose šventovėse, kompozitoriaus K. Daugėlos siuita skambėjo itin pakiliai. Čia puiki akustika, harmoninga sakralumo ir muzikos darna. Dabar jos laukia pristatymas Vilniuje.

– Mūsų svajonėse yra lūkesčiai pagroti siuitą Karaliaučiaus katedroje. Juk ten tebėra gyva paties Donelaičio dvasia. Tikėkimės, kada nors tai virs tikrove. Šis unikalus kūrinys laikui bėgant taps labai brangintinu reiškiniu mūsų kultūroje, – sakė M. Budraitis.

Beje, šių metų Dainų šventės koncerte „Vario audra“ pirmą kartą gros Mažosios Lietuvos etnoregionui atstovaujantys orkestrai iš Šilutės, Gargždų, Kretingos, Palangos, Tauragės, Šilalės ir Klaipėdos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių