Visuomenės pasitikėjimą pelniusiems ugniagesiams reikia lėšų
Endriejavo ugniagesių komandos nariai: P. Žemgulys, Zigmas Toleikis, Algis Grevys, A. Ripinskas ir Vytautas Jocys.
Praėjusią savaitę rajono Savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė su savo komanda aplankė Endriejavo, Veiviržėnų, Agluonėnų ir Priekulės seniūnijų ugniagesius. Ji įsitikino, kad visuomenę nuo gaisrų saugantiems, atliekantiems pirminius gelbėjimo darbus žmonėms reikalingi ne tik šiuolaikiški gaisriniai automobiliai, bet ir specialioji apranga bei kita. Ji patikino, kad būtina skirti lėšų, kad ugniagesiai galėtų įgyvendinti savo tikslus – išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo ekstremalių įvykių.
Gesinti gaisro – nusidėvėjusiu automobiliu
R. Cirtautaitė, nusprendusi susipažinti su seniūnijose dirbančiomis ugniagesių komandomis, pakvietė rajono Savivaldybės administracijos Priešgaisrinės tarnybos vadovą Stanislovą Virbauską. Be to, dalyvavo rajono Savivaldybės tarybos narė, Vietinio ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkė, Seimo nario Petro Gražulio padėjėja Regina Kernagienė.
Priešgaisrinėje tarnyboje yra 9 ugniagesių komandos, kuriose dirba 55 ugniagesiai. Jie pirmieji atvyksta į gaisrą sustabdyti plitimą. Artimiausiais metais priešgaisrinėje tarnyboje turėtų dirbti ugniagesiai savanoriai.
Endriejavo ugniagesių komandos vyriausiasis ugniagesys Pranas Žemgulys, paklaustas, per kiek susiruošia į gaisrą, atsakė, jog per minutę. Ir pridūrė: „Jeigu užsiveda.“ Jis juokavo, bet juokai bet kada gali virsti ašaromis. Endriejaviškių gaisriniam automobiliui – beveik 30 metų. S. Virbauskas „paguodė“, jog girkališkių komanda dirba su „Zilu“, pagamintu prieš 32 metus.
„Endriejavas labiausiai nutolęs nuo rajono centro. Ši komanda aptarnauja didžiausią teritoriją – ne tik Endriejavo, bet ir Judrėnų, Rietavo seniūnijas“, – dėstė S. Virbauskas.
Padėkojo gyventojai
Šiemet Endriejavo miestelyje, daugiabutyje kilus gaisrui, pagrindinį darbą atliko endriejaviškiai ugniagesiai. Teigiama, kad jei ne jų pastangos, nuostoliai būtų didesni. „Ar sulaukėte padėkų?“ – paklausė R. Cirtautaitė. „Endriejaviškiai padėkojo“, – atsakė P. Žemgulys.
Šiemet teko gesinti du gaisrus – pavyko išgelbėti pirtį-gyvenamąjį namą Toliotų kaime. Pernai Endriejavo ugniagesių komanda gavo 54 iškvietimus į įvairius įvykius.
Rajono valdžios atstovai neabejojo, kad jiems reikalingas šiuolaikiškas gaisrinis automobilis, kuriame tilptų daugiau vandens. „Pirmieji atvykstame į gaisravietę stabdyti gaisro plitimo. Bet visu pajėgumu paleidus vandens srovę, jo užtenka tik 3 minutėms. Važiuojame ieškoti vandens, ir ugnis vėl įsiplieskia“, – kalbėjo ugniagesys Artūras Ripinskas. Vandens turėtų užtekti 10 minučių, kol atvyksta naujos pajėgos. Automobiliui įsigyti reikėtų 45 tūkst. eurų.
Pernai nupirkti du komplektai kovinės aprangos, o komandoje – 9 žmonės. Taigi, kitų susidėvėjusi. S. Virbauskas teigė, kad Priešgaisrinės tarnybos ugniagesiams reikia specialiosios aprangos, kuri kainuotų 9 tūkst. eurų.
Patalpas sutvarkė patys
Ugniagesių komandos ne tik atnaujino iškabas, bet ir budėjimo patalpas, garažus.
Veiviržėniškiai ugniagesiai, gavę dažų ir kitų medžiagų, draugiškai padirbėję išgražino savo patalpas. Jie turi dušą, bet tualetas – lauke. „Žmonės darbe praleidžia visą parą, todėl turi būti tinkamos darbo sąlygos“, – kalbėjo R. Cirtautaitė.
Komandos vyriausiasis ugniagesys Saulius Lukomskis akcentavo, kad labiausiai reikia gero gaisrinio automobilio, bet norėtų ir naujos specialios aprangos. Jos neturi ir ugniagesiai savanoriai.
Pernai veiviržėniškių komanda sulaukė 43 iškvietimų. Didžiausia nelaimė – Veiviržėnuose vasarinėje virtuvėje įsiplieskus gaisrui žuvo žmogus.
Dūmų jutiklių būtinybė
Agluonėnų ugniagesių komandos vyriausiasis ugniagesys Vytautas Martinkus pasakojo, kad daugiausia iškvietimų – gesinti kaminuose įsiplieskusius suodžius. Be to, dažnai prireikia Šernų kaime šalinti ant kelio nuvirtusius medžius, trukdančius eismui.
Rudenį su seniūnijos socialiniais darbuotojais ugniagesiai lankėsi socialinės rizikos šeimose – rado netvarkingų krosnių, kaminų. Šių žmonių namuose reikėtų įrengti dūmų jutiklius. Vicemerė patikino, jog Savivaldybės taryba turėtų svarstyti lėšų skyrimą šiam tikslui.
V. Martinkus skundėsi, kad pusę dienos tenka budėti vienam ugniagesiui, nes antro atlyginimui neužtenka lėšų. „O ką vienam daryti gavus pranešimą apie gaisrą? – retoriškai paklausė jis. – Juk ugniagesiai savanoriai turi darbą.“
Svarstys galimybes padėti
„Iš pačių ugniagesių norėjau išgirsti apie jų problemas, – sakė R. Cirtautaitė. – Aplankę ir kitas 5 ugniagesių komandas, svarstysime jų norus ir galimybes, kaip padėti, nors rajono biudžetas jau patvirtintas. Bet jeigu skiriame lėšų nevyriausybinėms organizacijoms, sportininkams, bendruomenėms, tai neskirti ugniagesiams, kurie teikia pagalbą žmonėms įvykus nelaimei, būtų nedovanotina.“ R. Kernagienė pažadėjo apie visas ugniagesių bėdas informuoti Seimo narį P. Gražulį.
Vicemerė akcentavo, kad prieš porą metų pradėjus dirbti S. Virbauskui Priešgaisrinėje tarnyboje daug kas pasikeitė: „Savivaldybė turėtų skirti lėšų, kad žmonės galėtų įgyvendinti savo tikslus – saugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą. Juk mūsų šalies ugniagesiai gelbėtojai pelnė didžiausią visuomenės pasitikėjimą.“
