VU ir Kinijos mokslininkai nustatė, kad skaitmeninės technologijos gali padėti sumažinti depresijos paplitimą tarp senjorų
Skaitmeninės technologijos vis labiau įsitvirtina kasdieniame gyvenime, tačiau jų poveikis sveikatai ir gerovei vertinamas nevienareikšmiškai. Nors jos suteikia naujų galimybių bendrauti, per didelis naudojimas gali turėti neigiamų pasekmių, tokių kaip sumažėjęs fizinis aktyvumas. Koks yra bendras skaitmeninių technologijų poveikis visuomenės sveikatai, ypač senstančiai populiacijai?
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) profesorius Tomas Baležentis drauge su Kinijos mokslininkais atliko tyrimą, kuriame analizavo, kaip skaitmeninės technologijos veikia depresijos paplitimą tarp vyresnio amžiaus žmonių, siekdami atskleisti jų įtaką psichikos sveikatai senstančioje visuomenėje.
Viena iš opiausių senstančios visuomenės problemų yra vyresnio amžiaus žmonių depresija. Mokslininkų Kinijoje atliktas tyrimas įvertino skaitmeninių technologijų plėtros poveikį depresijos paplitimui tarp senjorų. Tyrimo metu buvo analizuojami rodikliai, tokie kaip interneto ir mobiliojo ryšio vartotojų skaičius, paslaugų apyvarta ir darbuotojų skaičius technologijų sektoriuje. Rezultatai parodė, kad aukštesnis skaitmeninių technologijų išsivystymo lygis gali reikšmingai sumažinti depresijos paplitimą tarp vyresnio amžiaus žmonių, ypač urbanizuotose vietovėse.
Gauti rezultatai parodė, kad skaitmeninės technologijos reikšmingai mažina depresijos paplitimą tarp pagyvenusių žmonių, ypač miestuose. Tačiau kaimo vietovėse šis poveikis buvo mažesnis, kas, pasak tyrimą vykdžiusio prof. T. Baleženčio, rodo, jog skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir kaimo gyventojų daro įtaką technologijų efektyvumui. Mažinant šią atskirtį būtų galima dar labiau pagerinti visuomenės sveikatą ir prisidėti prie socioekonominės plėtros.
Nors daugiausia šio tyrimo dėmesio buvo skirta Kinijai, depresijos priežastys ir skaitmeninės atskirties įtaka nagrinėjamos daugelyje šalių, vykdančių ilgalaikius sociologinius tyrimus. Deja, Lietuvoje tokie duomenys nėra renkami sistemingai, todėl kol kas buvo vykdomi tik pavieniai tyrimai. Šiuo metu Vyriausybės iniciatyva drauge su partneriais, tarp kurių yra ir VU mokslininkai, inicijuojamas pirmasis Lietuvos ilgalaikis socialinis tyrimas, į kurį, VU EVAF tyrėjo manymu, būtų galima įtraukti klausimus apie gyventojų sveikatos būklės vertinimą ir skaitmeninių technologijų įtaką psichikos sveikatai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad skaitmeninės technologijos gali būti galingas įrankis kovojant su depresija senėjančioje visuomenėje, tačiau jų poveikis priklauso nuo prieinamumo ir naudojimo įgūdžių.
Pasak prof. T. Baleženčio, norint maksimaliai išnaudoti šių technologijų teikiamas galimybes, būtina stiprinti skaitmeninį raštingumą ir mažinti skaitmeninę atskirtį, ypač tarp kaimo ir miesto gyventojų. Skaitmeninės įtraukties skatinimas, įskaitant specialios programinės įrangos kūrimą, mokymus ir įvairių organizacijų bendradarbiavimą, galėtų pagerinti vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatą ir jų gyvenimo kokybę.
„Verslas ir viešasis sektorius turi dirbti kartu, kad šios technologijos taptų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar įgūdžių“, – pabrėžė ekonomistas.
Pranešimas spaudai
