Žemės ūkio strateginės kryptys: didesnė parama, smulkūs ir vidutiniai ūkiai, aplinkos tausojimas
Aiškūs prioritetai Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane, dešimtadaliu daugiau lėšų visam sektoriui bei 70 proc. didesnė tiesioginė parama smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Sumažintas neigiamas žemės ūkio veiklos poveikis aplinkai bei didesnės paskatos ekologiniam ūkininkavimui ir aplinkos tausojimui. Tokius rezultatus Žemės ūkio ministerija pristato 2020-2024 m. veiklos apžvalgoje.
Svarbiausi darbai susiję su operatyviu problemų sprendimu ir pamatų ateities augimui paklojimu. 2022 m. patvirtintas penkerių metų žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas. Jame suformuoti aiškūs prioritetai, strateginės augimo kryptys bei 84 mln. eurų (beveik 11 proc.) didesne metine parama, palyginti su 2014-2020 m. laikotarpiu.
Jau nuo 2021 m. padidėjo parama smulkiųjų ūkių investicijoms: 2021-2024 m. laikotarpiu papildomai skirta 66 mln. eurų. Nuo 2023 m. iki 120 mln. eurų išaugo tiesioginė parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams.
Be to, pavyko sutrumpinti maisto tiekimo grandines – pakeitus teisės aktus, atvertas kelias ūkininkams į viešojo maitinimo įmonių pirkimus.
„Itin daug dėmesio skyrėme ilgalaikėms strateginėms kryptims bei augimo užtikrinimui. Pamatas augimui – ne tik išaugusi finansinė parama. 2024 m. pradžioje jaunųjų ūkininkų skaičius buvo kone 13 proc. didesnis, nei 2021-aisiais. Padidinome paramą smulkiems bei vidutiniams ūkiams bei kaimo gyvybingumą palaikantiems pieno ūkiams. Be to, pavyko subalansuoti žemės ūkio augimą ir aplinkos apsaugą: anglies dioksido emisijos žemės ūkyje sumažėjo 8 procentais“, – pabrėžia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Vidutinė metinė parama ekologiniam ūkininkavimui 2021-2027 metais išaugo dvigubai, palyginti su 2014-2020 metais. Be to, auga plotas, kur taikomas neariamasis žemės dirbimas.
COVID pandemija, vėliau – rusijos sukeltas karas Ukrainoje tapo dideliu iššūkiu ir Lietuvos žemės ūkiui. Vis dėlto pavyko įveikti šį iššūkį. 2023 m. žemės ūkyje sukurta pridėtinė vertė buvo beveik 23 proc. didesnė, nei 2020 m.
Navickas atkreipia dėmesį, kad kaimas išnaudojo augančio žemės ūkio augimo bei paramos galimybes. Piniginės pajamos kaimo vietovėse išaugo daugiau nei ketvirtadaliu (mieste – 21,5 proc.). Įgyvendinus paramos projektus, sukurta daugiau nei 4 tūkst. naujų darbo vietų.
„Suprantame, kad ūkininkai tikisi greitų rezultatų, todėl priėmėme sprendimus, dėl kurių išaugo veiklos efektyvumas. Vien Nacionalinėje mokėjimo agentūroje paraiškos vertinimo terminas sutrumpėjo kone perpus“, – sako K. Navickas.
Išsamiau: ,,Lietuvos žemės ūkis: svarbiausi sprendimai ir rezultatai, 2020-2024 m. veiklos apžvalga” (žr. pridėtą failą).
Pranešimas žiniasklaidai
