Žemės ūkis

Naši technika trumpina šienapjūtę

Šiemet gamta dovanojo itin retą galimybę pajusti vasaros pradžios grožį. Tiek saulės ir karščio vis ilgėjančiomis dienomis seniai bebuvo mūsų padangėje. Smagu ne tik poilsiaujantiesiems. Žemdirbiai džiaugiasi tokiu oru šienapjūtei ir stengiasi nesuvėluoti šio darbymečio. Moderni technika, naujos technologijos gelbsti kretingališkiams ruošiant kokybišką pašarą galvijams.

Pilnėja daržinės ir tranšėjos

Vienintelė rajone Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė, praėjusią savaitę pradėjusi šienapjūtę, šį pirmadienį jau buvo nušienavusi trečdalį daugiamečių žolių plotų. Bendrovė šiuo metu ruošia dviejų rūšių pašarą – džiovina šieną ir slegia šienainį.

Mechanizatoriai savaitgalį nesimėgavo neįprastu birželio karščiu, bet plušėjo laukuose – vartė, presavo šieną ir vežė į daržines. Savaitės pradžioje jau buvo paruošta apie 400 tonų šienainio, apie 90 tonų šieno. Tačiau bendrovės fermose laikomoms 320 melžiamų karvių ir 300 telyčaičių, buliukų reikia sukaupti 3000 tonų šienainio ir 300 tonų šieno. Iš viso teks nupjauti apie 630 hektarų daugiamečių žolių.

Pasak Kretingalės KŽŪB agronomo Kęstučio Šliuožos, dabar tinkamiausias laikas šienapjūtei iki saulėgrįžos – ir geras oras, ir augalai neperaugę. Tiesa, šiemet pradalgės dėl šalto, sauso pavasario ne tokios storos, kaip norėtųsi.

Atsarga – kukurūzai

Pirmadienį šios bendrovės mechanizatoriai su galingais traktoriais Kuršelių kaimo laukuose smulkino apvytusią žolę ir gabeno į šienainio tranšėjas prie Kopūstų ir Pipirų fermų. K. Šliuožos aiškinimu, šienainiui parenkami prastesni žolynai. Daugiausia šio pašaro teks penimiems galvijams. Jis pasakojo, kad karštą dieną nušienauta žolė greitai suvysta. Taigi tuoj pat smulkinama, vežama į tranšėją, kurioje suspaudžiama.

Šienapjūtės darbai vyksta sparčiai, nes bendrovė įsigijusi modernių traktorių, šiuolaikiškos pašarų ruošimo technikos – ruloninį presą, žolės smulkintuvą.

Pasimokę iš praėjusių metų nesėkmių, kai išdegė ganyklos ir stigo žolės, šiemet kretingališkiai pasėjo 120 hektarų kukurūzų – trečdaliu daugiau nei pernai. Šie vešliai lapoja, ir tikimasi gero derliaus. Taigi ir užklupus sausrai, jų užtektų papildomam šėrimui bei liktų silosui, kuris bus gaminamas rudenį. Agronomas K. Šliuoža neabejoja, jog galvijai žiemos sočiai.

Brangi technologija neatbaidė

Peskojų kaimo ūkininkai Genutė ir Manfredas Skrobliai, laikantys 56 melžiamas karves, praėjusią savaitę suskubo paruošti pašaro visai bandai. Į plėvelę sandariai suvyniota vytinta žolė pargabenta į sodybą, kad nesukapotų paukščiai. Taigi prie tvarto boluoja kalnas rulonų. Ūkininkė Genutė Skroblienė džiaugėsi, kad laiku nupjauta žolė. Iš viso apie 500 rulonų vertingo pašaro, kurį godžiai šlamščia karvės. Tačiau ūkininkė pastebėjo, kad ši gamyba brangi, ir didelių bandų savininkai tokios technologijos nesirenka. Ji pasakojo, jog šiemet pasėję 40 hektarų mišinio, iš kurio pasigamins tokio pat pašaro, tačiau naudos konservantų. Šieno, kurio reikia veršeliams, paruošia iš atolo. Modernaus pieno ūkio savininkai turi šiuolaikiškos technikos, todėl pašarus paruošia patys be sunkumų. Sausi orai gali išdeginti ganyklas ir šią vasarą. „Pernai rugpjūtį teko karves šerti žiemai paruoštu pašaru, – prisiminė G. Skroblienė. – Šiemet papildomam šėrimui turėtų užtekti mišinių.“ Beje, pernai šie ūkininkai iš karvės primelžė vidutiniškai po 7300 kg pieno.

Smulkieji atsisako karvių

Kretingalės seniūnijos laukuose retai kur bepamatysi besiganančią karvę ar jautuką. Bendrovės agronomas K. Šliuoža patvirtino, jog šiemet labai sumažėjo smulkiųjų ūkininkų laikomų galvijų. Daugelį nuo kasdieninio vargo išvadavo Europos Sąjungos politika stambinti ūkius. K. Šliuožos teigimu, mažų ūkelių šeimininkams iš tiesų nebeverta vargti, kai už kilogramą pieno mokama apie 40 centų. Kretingalės KŽŪB teikia pašarų gamybos paslaugas. Nupjauti hektarą kainuoja 70 litų, išvartyti – 40 Lt, tiek pat sugrėbti. Kaimo žmonės, stengdamiesi sutaupyti, dažniausiai samdo tik mechanizatorių, kad nupjautų žolę. Jie patys džiovina, grėbia. „Dabar karvę laiko tik vyresnio amžiaus kaimiečiai – iš įpratimo“, – kalbėjo K. Šliuoža. Smulkiųjų ūkių šeimininkų karvės ėda tik šieną.

Virginija LAPIENĖ