Žemės ūkis
Ūkininkai skaičiuoja 20 milijonų litų sausros žalą
Rajone žieminiais rapsais apsėjama apie du tūkstančius hektarų. Pernykštės sėjos augalai žiemą daug kur iššalo, o vasariniai rapsai atsėti žieminių vietoje užderėjo vos po vieną toną iš hektaro.
Ar derės rapsai kitąmet?
– Dabar iškilo realus pavojus ir kitų metų žieminių rapsų derliui, – sako Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo direktorius, mokslų daktaras Stasys Bernotas. – Esant tokiai dirvos būklei, kai dėl sausros neįmanoma jos laiku ir tinkamai paruošti, yra pavojus suvėluoti žieminių rapsų sėją.
Anot direktoriaus, juos reikia pasėti iki rugpjūčio 15 d. Kraštutiniu atveju – iki 20 d. Priešingu atveju rapsai vėliau sudygę gali iššalti žiemą. O žiauri šių metų sausra tarsi patvirtina nuostatą, kad tokios anomalijos atsiliepia žemdirbiams ne vienerius, o dvejus metus. Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė šiomis dienomis pradeda žieminių rapsų sėją. „Vargais negalais daugiau žalieninius plotus paruošę sėjome, – sako bendrovės pirmininkas G. Liorenšaitis. – Bet nežinome, kada sėklos sudygs, kada ims veikti trąšos, nes lietaus vis dar nėra arba jo vos keli lašai iškrenta“.
Lankstydami plūgų kaltus, noragus dirvų rapsų sėjai yra paruošę Giedrius Mitkevičius ir kiti ūkininkai.
Sausra padarė žalos ir žalienoms. Sėtinės žolės, anot ūkininkų, vargiai atsigaus. Nyksta kukurūzai, varpinių ankštinių mišiniai, beje, paskutinieji jų baigiami sušerti karvėms, nes ganyklos plikos.
Kokie yra tikrieji nuostoliai?
– Jei skaičiuosime, kad gauta tik pusė javų derliaus, kad neužaugo bulvės, išdegė žalienos, – sako rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas V. Letukas, – tuomet rajono žemdirbių nuostoliai netgi paviršutiniškai skaičiuojant siekia apie 20 milijonų litų. O turint galvoje, kad dėl sausros bus laiku nepasėti rapsai, kad rudenį gali būti išplauti kiti žiemkenčiai, nuostoliai bus dar didesni.
Padėtis neanalizuojama
Tuo tarpu stichinių nelaimių padarytų nuostolių atlyginimo metodika tik parengta, bet ne patvirtinta. Kokius svarbesnius darbus šiuo metu dirba Žemės ūkio ministerija žadėdama atlyginti tik trečdalį nuostolių? Susidaro vaizdas, kad ši aukščiausia žemės ūkio institucija visiškai neveikli, nežino tikrosios padėties ir nesistengia jos analizuoti. O iš tiesų žemdirbių nuostoliai yra pasibaisėtini. Veiviržėnų ūkininkas J. Dobradziejus be jokių kompiuterių suskaičiavo, kad gavo tik ketvirtadalį normaliais metais gaunamo grūdų derliaus!
Apie galimą atlyginimą dėl patirtų nuostolių tenka kalbėti rimtai, nes iš praktikos žinoma, kad rajono ūkininkams paprastai atlyginama (dargi po gero pusmečio!) tik dešimtadalis priskaičiuotų nuostolių. Premjero G. Kirkilo priminimas ūkininkams, kad pasėlius reikia drausti, atrodo gana neįtikinamai. Lyg Vyriausybės vadovas nežinotų, kad nė viena draudimo kompanija nesiryžta to daryti dėl nenusakomai didelės žalos ir galimų didelių draudimo išmokų. Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė buvo apsidraudusi žieminius rapsus. „Draudimo kompanija, – sakė žemės ūkio kooperatinės bendrovės pirmininkas G. Liorenšaitis, – atlygino dalį nuostolių, tačiau jos vadovai teigė, kad tai buvo paskutinieji metai, kai kompanija draudė rapsus (ir tik juos), nes, jei dar draus pasėlius, ją ištiks bankrotas dėl neregėtų žemės ūkio nuostolių ir draudimo už juos išmokų“.
Draudimo kompanijų vadovai kalba apie galimybę drausti pasėlius tik dalyvaujant valstybei kaip draudimo išmokų dalininkei. Vienos jos su šia problema nesusidoroja.
Komentuodami dažnai pasikartojančias sausras, liūtis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos sinoptikai pastebi vieną iš būdingiausių pastarųjų kelerių metų bruožų: vasarą kritulių būna mažiau, jų padaugėja šaltuoju metų laiku.
Antanas SAKALAUSKAS
