Žiemos pasaka Venckuose ištirpo kaip sapnas, bet nuotaika pakili

Riedančius į Venckų kaimą pakelėje ant riboženklio pasitinka nuotaikingas nykštukas, žadantis, jog tolėliau – įspūdinga kalėdinė eglė. Išmoningi Venckų bendruomenės žmonės ne tik savo namuose puošė žaliaskares, bet ir viešojoje erdvėje suspindo šis simbolis. Ir sklinda  pakylėta nuotaika, nesvarbu, kiek sniego ar balų aplinkui.

Sutelkė bendrystei

„Kelintus  metus turime veiklią, organizuotą, kūrybišką, kaimo žmones telkiančią seniūnaitę Aušrą Demenienę. Ji suveda mus būrin pasveikinti sukaktuvininkus, kartu pažymėti šventes, – atskleidė Venckų bendruomenės narė Birutė Ivančenko. – Dabar skubėjom puoštis Kalėdų šventei, o rudenį vėrėm lapus, per Žolinę kompozicijomis iš žolynų puošėme savo sodybas“.

Venckų gyventoja Onutė Paulauskienė pridūrė, kad tuos linksmus nykštukus prie riboženklių sugalvojo bendruomenės narė Vilma Lešenko.

„Puošėmės po truputį – iš karto negalėjome, – kalbėjo A. Demenienė, Venckų filialo bibliotekininkė ir seniūnaitė. – Miestai turi darbininkų, gauna lėšų – mūsų nefinansuoja, patys perkame puošmenas, patys dirbame. Nesame dizaineriai – puošiamės kaip išmanome, kaip jaučiame ir džiaugiamės tuo, ką padarėme. Visi juk laukiame Kalėdų ir skleidžiame gerą nuotaiką“. Tuo metu ir gamta prisidėjo – užklojo kaimą sniego patalais, jo kepurėmis išpuošė medžius, bet žiemos puošmenos švenčių nesulaukė. Ištirpo kaip sapnas. „Gamtos grožybėms užsakymų niekas nepriima“, – šyptelėjo A. Demenienė.

Pasak seniūnaitės, Vilma labai užimta – važinėja į darbą uostamiestyje, sūnus į mokyklą vežioja, bet suspėjo sukurti šias puošmenas. „Ankstesniais metais ji vainikais puošė riboženklius, o šiemet sugalvojo kompoziciją iš eglišakių. Buvo daug sniego – reikėjo takelį prakasti, kad galėtume atsigabenti nykštukus – keliu, kur intensyvus eismas ir nėra šaligatvio, nesaugu vežti“, – šypsojosi seniūnaitė.

 Bendrystė daug ką gali – tai kaimo žmonėms labai svarbu. Ir kalėdinių linkėjimų stende kažkas užrašęs šį žodį.

Sulaukė klebono apsilankymo

Biblioteka – vienintelė erdvė, kur šaltuoju metu gali susirinkti Venckų kaimo bendruomenės žmonės. Čia ir susibūrė moterys gaminti pasakų namelius, išsirikiuotus prie spindinčio kalėdinio simbolio. „Mūsų Rūta Neimontienė buvo labai susirūpinusi, kad nemoka – niekada to nedariusi. O kiek džiaugsmo buvo, kai pagaminome!” – šypsojosi A. Demenienė.

Antrus metus Venckų gyventojai puošia savo pasodintą ir užaugintą eglę. Tiesią, gražią, aukštą, gal net per aukštą, žaliuojančią netoli bibliotekos – pakelėje, todėl jos grožiu gali džiaugtis ir pravažiuojantieji. Puošti eglę susirinko keliolika kaimo vyrų ir moterų. Prireikė mechaninio keltuvo – juo atvyko ūkininkas Gintautas Prišmontas.

Bendruomenė ruošėsi Kalėdų šventei – dainos mėgėjai rinkosi repetuoti su Zigmu Joneliu, ir žadėjo siurprizą.

O prieš tai 24 šeimas Venckuose aplankė Priekulės parapijos klebonas kanauninkas Viktoras Ačas. „Nuo ryto iki vakaro vaikščiojo, kalbėjosi su žmonėmis, džiaugėsi išgirdęs įdomių, jaudinančių dalykų. Užsuko ir į biblioteką, pašventino, – atskleidė A. Demenienė. – Jis maloniai nustebintas, kad nemažai venckiškių namuose įsirengę prakartėles. Aš taip pat bibliotekos palėpėje buvau radusi senoviškai pagamintą prakartėlę – nepavyko išsiaiškinti, iš kur ji čia atsirado. Prieš mėnesį sužinojusi, kad Priekulės  seniūnija ketina mieste, Turgaus aikštėje, laikrodžio stove įrengti prakartėlę, atidaviau. Dabar ją ten galima pamatyti“.

Tikisi sulaukti autobusų maršruto

Venckų bendruomenės žmonės kalbėjo, jog čia gera gyventi, tačiau tenka spręsti kai kurias problemas. Po karantino neliko autobuso maršruto į Venckus. Čia yra daugiau nei 50 sodybų, gyvena apie 160 žmonių. Daug važinėjančių į Klaipėdą dirbti, ten mokosi jų vaikai. Ne visi turi savo automobilius, juos vairuoja. „Aš turiu automašiną, bet prisnigus, esant slidžiai kelio dangai, bijau vairuoti“, – prisipažino B. Ivančenko.

„Betgi kartais mašina sugenda – kaip nuvažiuoti į Priekulę?“ – retoriškai ištarė A. Demenienė. O. Paulauskienė prisiminė, jog dešimtmetį važinėjo į darbą Klaipėdoje – vyras nuveždavo, bet pasitaikydavo ir autobusu grįžti į Venckus. Dabar tokio maršruto nėra – venckiškiai neturi kuo iš uostamiesčio namo. Yra tik autobusas iš Kintų į Priekulės gimnaziją vaikus vežantis. Jis Venckuose sustoja 8 valandą, grįžta pusę devintos. „Žmogus juo nuvykęs į Priekulę negali suspėti susitvarkyti savo reikalų, – susirūpinusi kalbėjo seniūnaitė. – Viena gyventoja pasakojo, jog važiavo į Priekulę pirkti vaistų. Išlipo prie vaistinės, kuri anksti pradeda dirbti, bet neįsijungė kompiuteris, laukti nebegalėjo, todėl namo sugrįžo be vaistų. Priešingu atveju būtų tekę pėsčiomis 5 km kulniuoti į Venckus“.

Pasak A. Demenienės, rajono Savivaldybės vadovai apie tai žino, ieškojo sprendimų ir, atrodo, rado. „Mums pažadėjo, kad nuo vasario mėnesio iš Klaipėdos iki Venckų autobusas tikrai važiuos, o gal ir toliau“, – viltingai kalbėjo seniūnaitė. Beje, spręsti kaimo problemas jai padeda vyras Augenius  Demenius, kuris yra Venckų bendruomenės pirmininkas.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.