Žodžiams ne visada svarbu būti kartu
Matau ir tikiu, kad kūrybiškų žmonių Klaipėdoje begalo (= be galo) daug ir visada sakau, kad reikia laikytis iš vien (= išvien) ir vienytis, dalintis ir augti kartu. Tikiu, kad mums pavyks atnešti naujus vėjus (= naujų vėjų) į Klaipėdą.
Taip rašo viena reklamos įmonė socialiniame tinkle. Ir… reklamuoja rašybos klaidas. Viename sakinyje jų net dvi! Rašyti žodžius kartu, kai jie turi būti rašomi atskirai, ‒ arba atvirkščiai, ‒ irgi klaida.
Viena pagrindinė taisyklė, ‒ jei antras žodis sutrumpėjęs, tai tikrai rašysime kartu. Pavyzdžiui, prielinksniai rašomi kartu su sutrumpėjusiomis linksnių formomis: iškart (plg. iš karto), išvis (plg. iš viso), išties (plg. iš tiesų), išvien (plg. iš vieno).
Žodžių grupė be galo yra prieveiksmis. Daugelis prieveiksmių lietuvių kalboje yra išriedėję iš linksniuojamųjų kalbos dalių ir prielinksninių konstrukcijų. Kai kurios prielinksnio be konstrukcijos (ypač būdo ir išskyrimo) sustabarėjusios: be galo, be skaičiaus, be to, be atvangos, be abejo, be reikalo.
O ar galime, kad ir kokie būtume sėkmingi, turėti visus pasaulio pinigus arba, kad ir kokie būtume beraščiai, daryti visas pasaulio klaidas? Ne, ‒ todėl ir visus naujus vėjus net ir gudriausi reklamščikai jums atnešti negalės, o tik naujų vėjų.
-db-
