Žolė užsidega ir nuo laužų
Pavasariui įsibėgėjant rajone daugėja žolės gaisrų. Praėjusį savaitgalį ugniagesiai 3 kartus skubėjo jų gesinti. Stančaičių kaime liepsnos siautėjo pusantro hektaro plote. Iki kovo 21 d. Gargždų PGT užregistruoti 8 žolės gaisrai. Pernai atvirose teritorijose įsiplieskė apie 60 gaisrų.
Ugniagesiai gelbėtojai yra pastebėję, jog atvirose teritorijose gaisrai dažniausiai kyla savaitgaliais, kai tvarkoma aplinka, nebūna lietaus. Praėjusį savaitgalį Žemgrindžių kaime gyventojai degino du laužus, nuo kurių užsidegė ir žolė, laimei, nedideliame plote. Ją skubėjo gesinti šeimininkai, operatyviai atvykę ugniagesiai liepsnas įveikė, ir gaisras neišsiplėtė. Birbinčių kaime žolė degė pusėje hektaro. „Gesinti padėjo ir gyventojai, – sakė Gargždų PGT vyriausiasis specialistas Arūnas Armalis. – Žolę gesinti sudėtinga.“
Lelių kaime ji degė trijų arų plote, o Stančaičiuose liepsnojo pusantro hektaro laukas. Pasak A. Armalio, dažnai žolė užsidega nuo laužų. Pernai Gargždų PGT pareigūnai piniginėmis baudomis nubaudė 4 gyventojus už tai, kad jie arčiau nei 30 m nuo pastatų kūreno laužus. Vienu atveju jį užkūręs žmogus neįvertino gūsingo vėjo, kuris per suartą lauką nunešė žiežirbą į kitoje pusėje buvusią pievą, ir ji užsidegė. Praėjusią savaitę Gargždų PGT pareigūnai 5 kartus vyko į reidus Klaipėdos rajone. „Dar nebuvo kūrenami laužai – pažeidimų nenustatyta, bet gyventojai informuoti, jog baigę kūrenti užgesintų laužavietes, kad naktį pakilęs vėjas nenuneštų žiežirbų ir nesukeltų gaisro“, – kalbėjo A. Armalis. Ugniagesiai prašo, kad pastebėjusieji deginamą žolę nedelsdami praneštų skubios pagalbos tel. 112. Neleisti išplisti liepsnoms – įvertinus galimybes, bandyti gesinti patiems, kol neišplito didesniame plote.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai įspėja, kad draudžiama sugrėbtas žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miškuose, aukštapelkėse, durpingose vietose, esančiose arčiau nei 100 m nuo miško. Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas, nes liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas. Su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų. Augalinės kilmės atliekas, jei neprieštarauja savivaldybių patvirtintos švaros ir palaikymo taisyklės, galima deginti tik sugrėbtas į krūvas ir ne arčiau nei 30 m nuo pastatų. Priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas arba jų nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 600 eurų.
Pagal administracinių nusižengimų kodekso 286 str. dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ar daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ar valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Virginija AUKŠTUOLYTĖ
