Žoliapjūtė nedžiugina, bet gyvulius turės kuo šerti

Gyvulių augintojams šį pavasarį nerimo kilo stebint daugiametes pievas ir ganyklas, kuriose apšalo, sunkiai žėlė žolynai. Neišplovė, neišdžiovino, bet naujas išbandymas: vėsa pristabdė augalų vegetaciją – šiemet šienapjūtė vėluoja. „Idealių metų nebūna – keičiantis klimatui, reikia prisitaikyti prie šių pokyčių“, – kalbėjo ūkininkai.
Meldžia šilumos
Pavasarį pievos ir ganyklos atrodė liūdnai, bet vėliau laukai pradėjo žaliuoti, nors žolės derlius nedžiugina. Vieni ūkininkai suskubo nupjauti pirmąją žolę ir laukia atolo, kad galėtų tęsti pašarų gamybą, kiti laukė giedros, kad pasidžiovintų šieno. Guodžia tai, jog drėgmės pakankamai – tikimasi, kad šią vasarą žolė užderės ir ją galės pjauti kelis kartus.
„Daug blogiau, kai pavasarį sausra išdžiovina, – kalbėjo mėsinių galvijų augintojas Irmantas Gudauskis iš Girininkų kaimo. – Dabar žolė želia, bet prasti orai trukdo šienapjūtei, ji vėluoja. Pagaminau šienainio, o dabar laukiu giedros, kad sudžiovinčiau šieno – šiemet sudėtinga jo pagaminti.“ Pašaro reikia paruošti daugiau nei šimtui galvijų. Ūkininkas turi pernykščių atsargų. Vasarą šiame ūkyje gyvuliai ganosi ganyklose, kuriose jau pakankamai žolės.
Peskojų kaime ūkininkaujantis Manfredas Skroblys šienapjūtę skubiai baigė prieš porą savaičių – jau atolas želia. Šiame ūkyje per 3 dienas nupjovė pirmąją žolę 180 hektarų ir sukrovė apie 800 tonų šienainio. „Vidutinis žolės derlius palyginti su ankstesniais metais. Mineralinėmis trąšomis netręšėme daugiamečių pievų ir ganyklų – tik mėšlu, kaip ir kukurūzus, – sakė M. Skroblys. – Pašaras iš pirmosios žolės bus melžiamoms karvėms, o mėsiniams – iš atolų. Visada žolę pjauname 4 kartus per vasarą, stengiamės našiai išnaudoti savo laukus.“ Šiemet sunkiai kyla kukurūzai – trūksta šilumos.
M. Skroblys sakė, kad turi pernykščio pašaro, todėl visų atsargų užtektų kitą sezoną šerti daugiau nei 300 galvijų. Vasarą jie taip pat šeriami tvarte paruoštu, konservuotu pašaru – į ganyk­lą išleidžiama pasivaikščioti.
Krizė neištiks
Vidmanto Buivydo ekologiniame mėsinių galvijų ūkyje Medsėdžių kaime šiemet šienapjūtė prasidėjo anksti, bet lietus buvo sustabdęs. „Šalnos apšaldė liucerną, kitus žolynus visai nušaldė, bet atėjo laikas pjauti ir pradėjome – tenka prisitaikyti, – kalbėjo ūkininkas. – Pirmąją žolę tradiciškai vyniojome į ritinius. Vasara tik prasidėjo – sužels pievos, galėsime šienauti 3 kartus. Apie žolės derlių kalbėsime vasaros pabaigoje.“ Jo manymu, gyvulių augintojų krizė neištiks. „Gyvulių supirkimo kainos šiuo metu normalios – galima uždirbti. Pagerės ūkininkų padėtis, ir valstybei bus gerai“, – įsitikinęs V. Buivydas.
Endriejavo seniūnijoje ūkininkaujantį pieno ūkio savininką Andrių Vainių nuvylė pirmoji žolė – derlius per pusę mažesnis nei ankstesniais metais. Iš hektaro – tik 5 ritiniai šienainio, o šerti riekia apie 270 galvijų. „Šiemet ir kukurūzai žymiai menkesni, – palygino ūkininkas. – Gerai, kad turiu pernykščių pašarų – ūkininkavimo patirtis moko, kad reikia ruoštis įvairioms situacijoms. Man atrodo, jog gyvulininkystės ūkyje turi būti pasiruošta pašarų porai metų.“
Gyvuliai jo tvartuose rupšnoja pernykštį pašarą – vasarą ganykloje jie neganomi.
Ūkininkai greičiausiai pajaučia klimato pokyčius: nebelieka ribų tarp žiemos, pavasario, rudens. „Reikia prisitaikyti, kitaip planuoti verslą žemės ūkyje, – įsitikinęs A. Vainius. – Jeigu netręšiamos pievos, neinvestuojama, tai ir nereikia tikėtis gero derliaus.“

Virginija LAPIENĖ