Žurnalisto pastabos

Ašarų pakalnėje

Lietuvoje – ašarų pakalnė. Ne, nemirė joks nusipelnęs ir tautos mylimas veikėjas. Mirė tikėjimas rytdiena ir gilėja ilgesys vakardienai. Sausio mėnesį surengtoje apklausoje 94 procentai Lietuvos gyventojų teigė, kad reikalai šalyje iš esmės krypsta į blogąją pusę. Tik vienas iš dvidešimties, 5 proc., apklaustųjų sakė, kad, jų nuomone, reikalai Lietuvoje gerėja. Atvirai pasakysiu, norėčiau šituos žmones pamatyti. Akis į akį. Kaip sakoma, gyvai. Juos jau vertėtų įrašyti į Raudonąją knygą arba tiesiog ištardyti: gal žino kokią paslaptį, kurios neįmena jokie finansų analitikai, kaip ištraukti į krizės liūną vis labiau klimpstančią Lietuvėlę? Jei tokių žinovų yra, tai juos galėtume apdovanoti. Pavyzdžiui, be rinkimų paskirti europarlamentarais.

Per mėnesį manančiųjų, kad reikalai šalyje blogėja, padaugėjo 6 procentiniais punktais. „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, prieš metus keturi iš dešimties suaugusių šalies gyventojų padėtį vertino teigiamai. Per metus optimistų sumažėjo net 34 procentiniais punktais. Prieš dvejus metus sausio mėnesį beveik du trečdaliai – 63 proc. – respondentų teigė, kad reikalai Lietuvoje tada krypo į gerąją pusę.

Tuomet žmonės patikėjo, jog šventė pagaliau atėjo ir į jų kiemą. O kaip gi netikėti? Atsivėrusios Europos Sąjungos sienos susiurbė perteklinę darbo jėgą. Lietuvoje geras darbuotojas tapo aukso vertės. Atlyginimai kilo kaip ant mielių. Verslas, žemės ūkis sėmėsi iš ES paramos piniginės. Bankai šoko paskolų viliotinį. Kiekvienas stengėsi vis trankiau. O analitikai tingiai svarstė, esą paskolų portfelis dar nepasiekė net ES vidurkio. Dabar, aišku, tie visi analitikai gieda kitą giesmę… Valdžia neatsiliko. Traukė tarsi iš rankovės kaip pasakos „Varlė karalienė“ herojė įvairiausias gėrybes. Tai 50 litų vaikų pinigų. Tai ilgesnes ir mokamas atostogas kūdikius auginančioms mamoms. Tai didesnes pensijas pensininkams. Tai ilguosius savaitgalius darbuotojams.

Užsitęsusioms šventėms būdingas pagirių sindromas. Tokį dabar ir išgyvename. Keikiame valdžią, darbdavius, o anie – buvusią valdžią. Kaltininkų paieškos rezultatų neduoda. Kas prisipažins, kad pats kaltas? Pavyzdžiui, kad ėmė nepamatuotai didelę paskolą būstui? Bet jei stogo virš galvos neturėjo, jei algą gerą tuo metu gavo, jei vaikus mažus augino ir mąstė, kad bent jiems liks nuosavas būstas? Argi ir valdžia nepuoselėjo tokių pat nepamatuotų lūkesčių? Argi neskatino lengvatinių kreditų? Argi nemasino parama šeimoms, sakykime, visus pradinukus veltui maitindama? Žmonės atsipalaidavo ir apsigavo. Bet normalioje demokratinėje valstybėje valdžia nenumestų atsakomybės buvusiai valdžiai ir sunkumų našta dalytųsi kartu su liaudimi. Priimdama ne skubotus, o išmintingus sprendimus.

Sakykime, ar išmintinga didinti mokesčių naštą verslui, o paskui ieškoti galimybių rasti pinigų jam skatinti ir gaivinti? Tai dabar karštligiškai daro Vyriausybė ieškodama bankų palankumo kreditinėms linijoms, varstydama įvairiausių fondų duris. Kažkas iš to taip pat pasipelnys. Jei gausi paramą, teks dalyvauti konkurse, teikti paraišką. Kurie dalins, tie pasipelnys…

Ar išmintinga gelbėti SODRĄ nugvelbiant porą procentų iš privačių pensijų fondų? Ar neteks valstybei tąsytis teismuose, ar neteks tuos pinigėlius grąžinti kaip anuomet nuvertėjusius indėlius? Kas iš to laimės? Tik jau ne valstybės biudžetas.

Ar išmintinga leisti keroti monopolijoms, parduoti elektros tinklus, naftos telkinius, šilumos tinklus, uždaryti atominę elektrinę, o paskui remti nebeišgalinčius susimokėti už šilumą pensininkus ir daugiavaikes šeimas?

Šiandien ašaros Lietuvoje liejasi laisvai. Darbdaviai nemoka išeitinių pašalpų. Skolininkai įžūliai nemoka skolų. Antstoliai grasina išmesti iš namų. Kainos šoka kaip ant mielių. Yra pagrindas ar nėra. Neįsipylei iš ryto benzino, tai vakare jau daugiau keliais centais mokėsi. Atseit tas visagalis barelis… Ar kaip jį ten?

Šovė galvon išganinga mintis. Ar tik tie 5 procentai apklaustųjų, teigusių, esą Lietuvoje reikalai gerėja, nebus dabartiniai seimūnai? Jei jau iš kanceliarinėms reikmėms skirtų pinigų įsigudrina „išsinuomoti“ naujus džipus, kurie po kadencijos pereis jų nuosavybėn, tai argi negerėja?..

Vilija BUTKUVIENĖ