Žurnalisto pastabos
Pavyzdžio deficitas
Šią savaitę LNK laida „Paskutinė instancija“ parodė įtakingų uostamiesčio asmenų „rezervatą“ – Klaipėdos „turniškes“, įsikūrusias buvusios vaikų stovyklos teritorijoje Giruliuose. Čia ištaiginguose namuose tarp išlakių pušų įsitaisė ne kas kitas, o buvusi Klaipėdos apskrities viršininkė. Tiesa, šis faktas ne naujas ir dėl to viršininkei teko palikti kėdę, bet ne pušyno ramybę.
Tačiau žinia, kad čia kuriasi ir jos įpėdinis – dabartinis apskrities viršininkas, kitaip kaip cinizmu sunku pavadinti. Žemės reforma vis nebaigiama, ministrė K. Prunskienė aiškina, kad dar prireiks trejų metų, kad visi žmonės galėtų atgauti teisėtai jiems priklausančias žemes. Bet štai viršininko uošvė, senutė iš Rietavo, ne tik seniai susitvarkė savo reikaliukus, atsikėlė žemę į pajūrį (minėta, kad į Klaipėdos rajoną), bet jau baigia suręsti ir rūmus, nuo kurių terasos atsiveria vaizdas į jūrą. Žentas (apskrities viršininkas) nieko apie tai nežino ir siūlo žurnalistui klausti kažkokio mistinio „turniškių“ bendrijos pirmininko, kodėl jis į vos 20 gyventojų bendriją pasikvietė senutę iš Rietavo. Priremtas prie sienos valdininkas net nerausta, nors paprastas mirtingasis taip „parodytas“ turbūt gyvas į žemę sulįstų.
Tokie vyrai nelenda ir nelįs. „Tai kam tada rodyti?“ – klausia pavargęs nuo „aukštuomenės gyvenimo realybės“ ir jos nebaudžiamumo mūsų skaitytojas. Kas bus po šio paviešinimo apskrities viršininkui? Nebent laikini nepatogumai. Normaliame civilizuotame pasaulyje tai prilygtų bombai, kuri išsprogdintų pačias minkščiausias kėdes.
Tačiau čia Lietuva, čia – kiti standartai. Ypač valdžioje esantiems ir teisingumo sargams. Jei teisėjų šeima stato viešbutį ar poilsiavietę Juodkrantėje, o dokumentai rodo, jog tai bus gyvenamasis namas (kad apmulkintų valstybę, nuslėptų nuo jos mokesčius), apie kokius moralės standartus, apie kokį teisingumą galime kalbėti? Tačiau teisėja, teisianti kitus, rašanti nuosprendžius, ramiai aiškina, kad tikrai gyvens per 1000 kvadratinių metrų name, kuriame bus 21 tualetas, 21 virtuvė ir 21 kambarys. Originalus nuosavo būsto planavimas, tiesa?
Gaila, kad laidos kūrėjai nenuėjo su mikrofonu ir nepaklausė, kaip į tai reaguos Prezidentas, skiriantis teisėjus, kokį sprendimą priims Vyriausybės vadovas, pamatęs savo pavaldinio išdaigas? Tikėtina, kad nieko nebus, o geriausiu atveju paaiškės, kad „viskas teisėta“.
Šiais metais minėsime Sąjūdžio – ne tik Lietuvos valstybingumo, bet ir naujos moralės vėliavnešio įkūrimo 20-metį. Deja, principas, kad susiveikti sau ką nors yra normalu, dar gyvas ir, bijau teigti, gyvesnis nei sovietmečiu. Mat suformuota nuostata, kad tas, kuris nesusiveikia ko nors sau, yra nevykėlis arba kvailys.
Mes ne Vokietija, kuri po Berlyno sienos griūties nušalino nuo valdžios visus buvusiuosius ir į jų vietą „eksportavo“ sovietmečio ideologijos ir tradicijų nesuteptus žmones iš buvusios VFR. Mes gi iš niekur naujų žmonių negalėjome atsivežti. Juos turėjome užsiauginti ir išsiugdyti patys. Tačiau nebaudžiamumo atmosfera baigia suformuoti kartą, kuri savo apetitais ne ką nusileidžia „seniams“. Dėl to kaltinama šeima, švietimo sistema. Tačiau ar teisingiausias atsakymas ne liaudies išmintyje, kuri teigia, kad žuvis genda nuo galvos. Deja, neturime lyderių arba jų yra vienetai, į kuriuos galėtų lygiuotis jaunoji karta.
Jos ugdytojų – mokytojų streikų grėsmės akivaizdoje Vyriausybė vien per gruodžio mėnesį savo „gerų“ darbų reklamai šalies dienraščiuose išleido per 300 tūkst. litų. Į viską nusispjaut, nes artėja rinkimai į Seimą. Prasideda pažadų ir pagyrų „kadrilis“, nes dabar nėra nieko svarbiau, kaip išsaugoti tai, ką turi, arba išsikovoti postą ateičiai. Todėl vilčių, kad į Seimą, o ir į Vyriausybę ateis geresni, teisingesni, mažai. Mat balsuojanti visuomenės dalis vis dar tiki mesijais, gelbėtojais ir miglų pūtėjais.
Lietuvos žmonės ilgą laiką Prezidentą V. Adamkų laikė populiariausiu politiku ir moraliniu autoritetu. Bet pirmą kartą visuomenės nuomonės apklausose V. Adamkų aplenkė europarlamentarė D. Grybauskaitė. Tai ženklas, kad žmonės nori ne tik pavyzdžio, bet ir griežtų veiksmų, jog moraliai elgtųsi visi valdžioje esantys. Beveik ketvirtadalis apklausos dalyvių Prezidento poste norėtų matyti šią moterį. Aktyvią, reiklią, kol kas nesusitepusią. Bet ar leis Lietuvoje veikiantys klanai jai sugrįžti čia ir diegti europietiškas vertybes – padorumą, atsakingumą, teisingumą?
Irena KASPERAVIČIENĖ
