Žurnalisto patirtis: gelbėdamas nuo bombų civilius Sumų kaime patyrė didžiulį pavojų

Specialiai iš Sumų, Ukraina
Eldoradas BUTRIMAS

Į Sumus vykau ketindamas čia likti trims dienoms, tačiau užsibuvau jau dvi savaites. Mat dieną vėliau buvo duotas nurodymas nebeįleisti užsienio žurnalistų dėl galimo Rusijos karinių pajėgų prasiveržimo. Supratęs, jog iš čia išvykęs į Sumus nebebūsiu įleistas, nusprendžiau likti ir stebėti įvykių raidą.
Kad priešas nežinotų
Į lietuvių užduodamą klausimą, ar yra grėsmė, jog rusų pajėgos gali bandyti užimti Sumus, atsakymo nežinau. Mat visos informacijos nepateikia nei Kyjivas, nei Maskva. Per šį karą mūšiai vyksta ne vien apkasuose, tačiau ir informaciniame lauke – abi šalys siekia padrąsinti savo piliečius ir tuo pačiu klaidinti priešus.
Todėl per rusų apšaudymą civilių prašoma nefilmuoti ir neviešinti vaizdų socialiniuose tinkluose, kad priešas nežinotų, ar pataikė ten, kur norėjo, ir kokią padarė žalą. Į įvykio vietą laisvai įvažiuoti gali gelbėtojai, kariškiai bei teisėsaugos atstovai, kurie sprendžia, ar įleisti žurnalistus. Mat kai kurie objektai yra užslaptinti ar kariniai ir apie juos negalima skelbti. Žurnalistai paprastai yra įleidžiami ten, kur bombos žalą padaro civiliams ir civiliniams objektams.

Rusų planus demaskavo
Į su Sumų regionu besiribojantį Rusijos regioną Ukrainos kariai įžengė pereitų metų rugpjūtį, tuo sukeldami didžiulį šoką Maskvoje. Mat Kremliui ne tik nepavyko Ukrainos užimti per žadėtas tris dienas, bet Rusija pati yra priversta gintis nuo ukrainiečių įsiveržimo. Ukrainos kariuomenei pavyko užimti nemažą teritoriją – per šimtą kaimų bei rajoninį miestą Sudžą. Po mėnesio ukrainiečių puolimas užstrigo, o dar vėliau rusams į pagalbą atėjo Šiaurės Korėjos kariai, ir ukrainiečiai ėmė trauktis. Kaip toliau viskas vyko, ir kokia dabar yra situacija, kai rusų kariams pavyko Kurske beveik viską atkovoti, objektyvios informacijos trūksta. Maskva giriasi, jog jų vadų sugalvota slapta operacija – karių praėjimas dujų vamzdynu į ukrainiečių užnugarį – įeis į karo istorijos vadovėlius, nes buvo genialus ir leido atkovoti Sudžą.
Kyjivas tačiau tvirtina, kad jų žvalgybininkai tokius rusų planus demaskavo ir iš vamzdyno išlindusius rusus sunaikino, o dalį paėmė nelaisvėn. Įtakingiausias nepriklausomas Kyjivo tink­lalapis „Ukrainska Pravda“ tuo tarpu teigia, kad tikrumoje dalį iš vamzdžio išlindusių rusų pavyko sunaikinti, tačiau dalis sėkmingai įsijungė į mūšius Sudžoje. Minėtas tinklalapis taip tvirtina apklausęs keliolika Kurske kovojusių paprastų kariškių bei karininkų, o tinklalapio išvadų Ukrainos vadovybė nepaneigė.
Nauja dronų rūšis
„Ukrainska Pravda“ teigimu, iš Kursko ukrainiečiams trauktis reikėjo ne tiek dėl šiaurės korėjiečių antplūdžio, kiek dėl to, jog rusai išrado naujos rūšies dronus, kurių nebuvo galima blokuoti antidroninėmis sistemomis. Šiais dronais rusai ėmė sprogdinti į Kurską vykstančias ukrainiečių mašinas, todėl nebebuvo galima nuvežti naujos technikos, šaudmenų, maisto. Sumus su Kursku sieja vienintelė asfaltuota trasa, kurią agresorių dronai padarė neišvažiuojamą, o keli laukų keliukai tokiu metų laiku sunkiai technikai buvo neišvažiuojami.
„Ukrainska Pravda“ paneigė Maskvos tvirtinimus, jog ukrainiečių kariai Kurske buvo apsupti, daugybė pateko nelaisvėn, o bėgo palikdami daugybę tankų, šarvuočių, šaaudmenų. Rusai susprogdino keturis tiltus prie Sudžos, tačiau ukrainiečiams pavyko išvengti apsupimo. Tik nedidelė dalis technikos buvo prarasta, ir tik pavieniai kariai pateko nelaisvėn, tačiau ukrainiečiams į nelaisvę pavyko paimti ir priešų.

Prieiga gerai įtvirtinta
Kokia dabar čia yra situacija, ir ar yra grėsmė Sumams būti užpultiems bei užimtiems? Objektyvios ir išsamios informacijos nėra, tačiau „Ukrainska Pravda“ kalbinti kariai teigia, jog pasienis bei prieiga prie Sumų yra gerai įtvirtinta, užminuota, tad užėmimas negresia. Pavojus esą kiltų, jei Rusija čia sutelktų dešimteriopai didesnį karių kiekį, nei kad yra dabar. Maskva to nedaro, dauguma rusų karių lieka kovoti kituose Ukrainos regionuose.
Man ukrainiečių kariai pasakojo panašiai, kaip kad „Ukrainska Pravda“ pašnekovai. Jų kalbų nenoriu cituoti saugumo sumetimais, todėl viešinu minėtos žiniasklaidos priemonės teiginius. Tinklalapio tvirtinimu, ukrainiečių kariai nepasitraukė iš Rusijos, tačiau įsitvirtino nedideliame ruože netoli pasienio. Įsitvirtino keliuose Rusijos kaimuose, esančiuose aukštumose, todėl išvyti iš ten juos bus labai sunku. Rusijos kariai savo ruožtu bando prasiveržti į Sumų regio­ną, mūšiai vyksta ties trimis kaimais Chotynės rajone, tačiau įsitvirtinti priešui kol kas pavyko tik viename kaime.
Maskvą neseniai Ukrainos kariai šokiravo dar vienu akibrokštu – įsiveržė į greta Kursko esantį Belgorodo regioną. Apie šį įsiveržimą informacijos yra nedaug. Teigiama, kad prasiveržę ir paėmę nelaisvėn būrį rusų karių ukrainiečiai sėkmingai grįžo į savo teritoriją. Galimai keršydamos už šį akibrokštą, galimai keršydamos už Kursko operaciją ar vien dėl Maskvai žinomų priežasčių rusų pajėgos ėmė neregėtai intensyviai bombarduoti Ukrainos kaimus, esančius arčiau kaip dešimt kilometrų nuo pasienio. Spėjama, kad tokiu būdu nori tą teritoriją paversti pilkąja zona – niekieno žeme, kurią gausiai užminuos, kad Ukrainos kariai nebegalėtų lengvai prasiveržti į Rusiją.
Sunki civilių evakuacija
Dalyje kaimų kilo panika, žmonės puolė masiškai bėgti, nes priešas sprogdina mokyk­las, ligonines, tiltus, gyvenamuosius namus. Man teko vykti į civilių evakuaciją iš Ugroidivo kaimo, kuriame prieš karą gyveno 1 700 žmonių, o dabar liko apie dešimt. Pakelyje pravažiavome pro rajoninį centrą Krasnopilę, kuriame dar prieš savaitę gyveno septyni tūkstančiai žmonių, o dabar liko vos keliasdešimt, nes per sprogimus kasdien buvo žūstama. Iš Ugroidovo išgabenome vieną pensininkų porą su šunimi, o iš Krasnopilės – vyriškį su kate ir daugybe rakandų, nes persikraustė pas gimines į tolimesnį kaimą. Valandos, praleistos Ugroidive, nepamiršiu niekada: virš galvos zvimbė dronas ir nebuvome tikri, ar ant mūsų nenumes sprogmenų.
Šventikas gelbėja pavojuose
Penkiolika minučių prieš mums atvažiuojant kaimą sudrebino sprogimas – raketa pataikė į buvusį kolūkio administracinį pastatą. Mažesni sprogimai girdėjosi kas penkias minutes, tad išvykdami visi keleiviai garsiai maldose prašė Dievo apsaugos. Meldėsi ir mane kelionėn pakvietęs šventikas Oleksandras Petrenko, kuris civilių evakuoti vyksta ten, kur visi kiti bijo. Šventikas kariams bei civiliams paramą į pafrontes veža nuo 2014 metų, o pastarąją savaitę be poilsio išgebena iš „pragaro“ vietų. Nuostabus žmogus, su tokiais ukrainiečiais susidūrusi Rusija ir negali įveikti šios valstybės.
Autoriaus nuotr.