„Akli“ skaitytojai – rezonansinių naujienų platintojai

Paaštrėjus diskusijoms apie naujus koronaviruso atvejus bei apribojimus šalyje, su virusu susijusių pranešimų dalis bendrame naujienų sraute pasiekė piką – kovo 17 d. jie sudarė beveik 60 proc. viso informacijos srauto tradicinėse žiniasklaidos priemonėse. Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ analitikė Milda Žarnauskaitė teigia, kad, esant tokiam informacijos srautui, atsakingas naujienų vartojimas – būtinybė.

Gaila, tačiau dažnas vartotojas su naujiena sąveikauja paviršutiniškai – skaitomos tik antraštės. Anot vienos studijos, tik 7 proc. „Facebook“ vartotojų atsiveria politinės aktualijos nuorodą. Analitikė pataria vengti dalintis rezonansinėmis naujienomis socialiniuose tinkluose jų neperskaičius, kadangi  pasitaiko atvejų, kai skambi antraštė ne visiškai atitinka naujienos turinį.

Pavyzdžiui, viena straipsnio ant­raštė skelbė, jog žmonės dėl koronaviruso krenta Kinijos gatvėse be sąmonės. Pirmoje straipsnio pastraipoje aptiktas redakcijos pranešimas – „žinutės tikrumas nėra garantuojamas“, kadangi jos šaltinis yra „Twitter“ vartotojai.

Kita antraštė nurodė, kad dėl plintančio mirtino koronaviruso lietuviai atakuoja vaistines. Perskaičius straipsnį paaiškėjo, jog jokios su virusu susijusios informacijos jame nebuvo. Kalbėta apie vaistinių pardavimų rezultatus, minėta, jog mažėja vaistų nuo peršalimo pardavimai, o žuvų taukų – didėja.

M. Žarnauskaitė teigia, kad pats netikėčiausias atradimas – antraštė, kuri skelbė apie siaubingus vaizdus iš koronaviruso zonų, šeimų pagalbos šauksmą bei grotas ant namų durų. Perskaičius naujieną nuo pradžios iki pabaigos, paaiškėjo, jog joje paprasčiausiai kalbėta apie gyventojų darbą iš namų ir ištuštėjusias miestų gatves.

„Akivaizdu, jog „aklas“ informacijos vartojimas bei sklaida gali nulemti riboto ar neobjektyvaus situacijos suvokimo atsiradimą. Svarbu gilintis į pateikiamą informaciją, perskaityti publikacijas nuo pradžios iki galo, tikrinti šaltinių tikrumą, teiginių pagrįstumą, sekti atsakingų institucijų pateikiamą oficialiąją informaciją. Esant gilesniam informuotumui, netiksliam situacijos suvokimui nelieka vietos“, – priduria M. Žarnauskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių