Aktualija

Prasižengėlis gali netekti valstybės paramos


Teisingumo ministerijoje aptariant klausimą, ar asmens teisė gauti valstybės paramą turėtų būti siejama su jo elgesiu, teisingumo ministras pasakė nuomonę, kad ji neturėtų būti teikiama asmenims, kurie daro teisės pažeidimus ir didina visuomenės nesaugumą.


Rajone dirbantys socialiniai darbuotojai teigė, kad didžiausią paramą gauna socialinės rizikos šeimos. Jose augančių vaikų tėvai įrašyti į šią apskaitą neretai girtauja, neprižiūri savo atžalų. Betgi neskiriant paramos, pirmiausia nukentėtų vaikai.


Atsilyginti geru elgesiu


Teisingumo ministerijoje šią savaitę vykusioje diskusijoje teisingumo ministras Remigijus Šimašius kalbėjo, kad žmogui parama skiriama tam, kad jis turėtų bent minimaliai iš ko pragyventi ir neturėtų paskatos elgtis neteisėtai. Valstybės paramos gavėjas už pagalbą turėtų atsilyginti padoriu elgesiu. Jeigu pašalpą gaunantis asmuo elgiasi asocialiai, jam neturėtų būti skiriama parama.


Ministro manymu, tokia tvarka būtų teisinga ir tų žmonių, kurie gauna valstybės paramą, bet nesielgia neteisėtai, atžvilgiu. Siūloma neteikti pašalpos ne tik tada, kai asmuo atlieka bausmę, bet ir tais atvejais, kai jis padaro nedidelius nusižengimus: pavyzdžiui, smulkias vagystes parduotuvėse, viešuoju transportu važiuoja be bilieto ir pan.


Socialinės paramos institucijų atstovai baiminasi, kad iš šių asmenų atėmus teisę gauti paramą, jie bus skatinami nusikalsti. O ministro nuomone, ši priemonė veiktų kaip prevencija elgtis neteisėtai ir padėtų užkirsti kelią galimiems pažeidimams. „Valstybė neturėtų išlaikyti tų asmenų, kurie, gaudami iš jos paramą, vis tiek kenkia visuomenei ir nevertina jiems tiesiamos pagalbos rankos“, – sakė R. Šimašius.


Socialinės rizikos šeimoms – didžiausia parama


Priekulės seniūnijos socialinė darbuotoja Virginija Šiaulytienė stebėjosi tokiu siūlymu.


Pasak jos, seniūnijoje didžiausią paramą gauna socialinės rizikos šeimos. „Jose augančių vaikų tėvai girtauja, nesirūpina savo atžalomis. Vadinasi, jiems nereikėtų skirti paramos. Betgi dėl to nukentėtų vaikai. Kur juos dėti? Ar išvežti į valdiškus namus? – kalbėjo V. Šiaulytienė. – Tik neįsigilinus į esmę, galima pasakyti, kad nereikia asocialiai besielgiantiems asmenims skirti paramą.“


Socialinė darbuotoja priminė, kad socialinės rizikos šeimų vaikams skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje, jie aprūpinami mokykliniais reikmenimis, gauna nemokamų maisto produktų.


V. Šiaulytienės nuomone, reikėtų kurti darbo vietas, kad žmonės patys užsidirbtų ir jiems nereikėtų valstybės paramos. Tuomet žmonės gyventų pilnavertiškesnį gyvenimą.


Šiuo metu seniūnijos gyventojai skundžiasi, kad paliekami dirbti puse etato, kad atlyginimai mokami vokeliuose. Taigi žmonių pajamos mažėjančios.


Nukentėtų vaikai


Vėžaičių seniūnijos socialinė darbuotoja Stasė Grykšienė taip pat nustebo sužinojusi apie ketinimą neskirti paramos asmenims, padariusiems nesunkius nusikaltimus, administracinės teisės pažeidimus.


„Kur dingtų socialinės rizikos šeimų vaikai? Juk neretai mamos girtauja savaitėmis, vaikai alkani“, – kalbėjo S. Grykšienė.


Ji patikslino, kad dabar socialinės rizikos šeimų tėvai pinigų į ranka negaunantys. Socialiniai darbuotojai kartu su šeimų atstovais moka mokesčius, planuoja pirkinius vaikams, buičiai.


„Vieniši asocialūs asmenys valstybės paramos negauna, išskyrus nemokamus maisto produktus, – sakė S. Grykšienė. – Bet mes teiraujamės, ar šie jų neišmaino į alkoholį. Tokių atvejų neteko girdėti.“ Beje, šį mėnesį nemokamų maisto produktų gaus 720 Vėžaičių seniūnijos gyventojų. Jų daugėja kas mėnesį.


S. Grykšienė kalbėjo: „Mes vykdome Vyriausybės nutarimus, Savivaldybės tarybos sprendimus. O kaip mes galėtume nuspręsti, skirti žmogui paramą ar ne? Iš nuogirdų, jog kažkas kažką padarė? Tik gavus faktą patvirtinančius dokumentus būtų galima spręsti, ką daryti.“


Taupyti skurdžiausiųjų sąskaita?


Rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Dalia Gumuliauskienė prisiminė atvejį, kai buvo atsisakyta skirti paramą jos prašiusiam asmeniui.


Tarp dviejų neblaivių vyriškių kilus konfliktui, vienam iš jų buvo sužalota akis. Nukentėjusysis kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau pristigo pinigų procesiniams dokumentams sutvarkyti. Vyriškis paprašė Savivaldybę skirti pašalpą. „Socialinės paramos teikimo komisija, svarsčiusi šį prašymą, atsisakė ją skirti asmeniui, kuris žalą patyrė neblaivus, be to, garsėjo visuomenę piktinančiu elgesiu“, – pasakojo D. Gumuliauskienė.


Ji akcentavo, kad dabar labai sumažintos vienkartinės pašalpos. „Iš įkalinimo įstaigos grįžusiesiesiems numatyta skirti iki 280 litų vienkartinė pašalpa, tačiau mokame tik dalį šios sumos, nes jiems nesudėtinga gauti kitą socialinę paramą. Antai socialinė pašalpa mokama grįžusiam iš įkalinimo įstaigos ir užsiregistravusiam darbo biržoje iš karto, o kitiems asmenims, registruotiems darbo biržoje, reikia laukti 6 mėnesius.


D. Gumuliauskienė akcentavo, jog vienkartinė pašalpa mokama gyventojams, atsidūrusiems itin sunkioje materialinėje padėtyje, sunkiai susirgus.


Socialinė pašalpa mokama asmenims, kurių šeimos pajamos neviršija 350 litų, t. y. valstybės remiamų pajamų dydžio. Taigi skurdžiausiai gyvenantiems asmenims.


„Šiemet kas mėnesį daugėja socialinės pašalpos gavėjų, – teigė D. Gumuliauskienė. – Pernai balandį išmokėjome 52 tūkst. litų socialinės pašalpos, o šiemet per tą patį mėnesį – 124 tūkst. Lt. Tai rodo gyventojų pajamų mažėjimą.“


Beje, pašnekovė akcentavo, kad didžiausia socialinė pašalpa – 315 litų, kuri skiriama, kai žmogus neturi jokių pajamų.


Ji kalbėjo nežinanti, ar rajone yra pažeidimus padariusių ir valstybės paramą gaunančių asmenų. D. Gumuliauskienė sakė nuolat peržiūrinti Gargždų ligoninėje išblaivinimo paslaugas gavusių asmenų sąrašą, bet jame neaptikusi nė vieno socialinės paramos gavėjo. Todėl ji nesuprantanti, iš ko reikėtų atimti šią paramą. „Nejaugi tokiu būdu siekiama taupyti“, – stebėjosi D. Gumuliauskienė.


Šiuo metu valstybės paramą gauna 1,5 proc. visų Lietuvos gyventojų, t. y. apie 51 tūkst. asmenų.


Klaipėdos rajone gegužės mėnesį socialinę pašalpą gaus 648 gyventojai, o pernai per tą patį mėnesį – 357.


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių