Aktualija

Per Atvelykį šiūpariškis supleškino ūkinį pastatą

Šeštadienį ir sekmadienį rajono ugniagesiai 27 kartus skubėjo gesinti pernykštę žolę. Dėl jos deginimo supleškėjo namelis „Minijos“ sodų bendrijoje bei ūkinis pastatas Šiūparių kaime. Žolės degintojams gresia piniginės baudos.

Degino žolę prie sodybos

Sekmadienio vidurdienį, kai žmonės namuose ar bažnyčioje šventė Atvelykį, šiūpariškiai su siaubu žvelgė į liepsnose paskendusį jauno kaimyno tvartą, kurį gesino ugniagesiai iš Gargždų ir Agluonėnų. Tą saulėtą vėjuotą dieną trisdešimtmetis Mindaugas Paliakas sumanė savo sodybos teritorijoje sunaikinti pernykštę žolę, kurios nenupjovė pernai. Taigi ir kyštelėjo degtuką prie sauso stagaro. Savo kieme. Ir jam nė motais, kad aplinkui už keliasdešimt metrų kaimynų namai, tvartai.

Gaiviam vėjeliui pučiant liepsna atšliaužė iki medinės daržinės ir įsliuogė į jos sienas. Ši buvo priblokuota prie tvirto plytinio ūkinio pastato.

Pasak Gargždų PGT valstybinės priežiūros inspekcijos viršininko Vidmanto Gedvilo, ne šeimininkas pirmasis pranešė ugniagesiams apie liepsnojantį pastatą. Daug žmonių skambino tarnybai, kad Šiūparių kaime dega Mindaugo Paliako daržinė ir tvartas. Atskubėję ugniagesiai iš Gargždų ir Agluonėnų malšino liepsną, tačiau visiškai sudegė daržinė, apdegė statybai skirta mediena, ūkinio pastato stogas, perdengimas. Iš šio pastato liko tik mūrinės sienos.

Į kaimynų tvartą, esantį už keliasdešimt metrų, vėjas atpūtė kibirkštį, nuo kurios užsiplieskė skiedrinis stogas. Laimei, ugniagesiams pavyko apsaugoti šį B. Kripienės pastatą.

Teisės be pareigų

Į gaisravietę atvykus „Bangos“ korespondentams, gaisrą sukėlęs M. Paliakas pareiškė neįleidžiąs į savo valdas. Girdi, tokią teisę jis turįs. Teko paaiškinti, kad nesibrautume į jo sodybą, jeigu čia nedirbtų ugniagesiai, kurie išlaikomi valstybės, o tiksliau, mokesčių mokėtojų uždirbtais pinigais. Taigi jie turi teisę žinoti, kam šie panaudojami.

Šiūpariškiai piktinosi, kad „piemuo nuo asfalto“ savo sodybos kieme uždegė pernykštę žolę, keldamas pavojų visam kaimui. „Tik tinginiai prie savo namų neįstengia nusipjauti žolės“, – tulžingai kalbėjo kaimo žmonės. Jų teigimu, M. Paliakas čia apsigyvenęs prieš metus.

Tačiau vyriškis buvo nudeginęs žolę ne tik savo sodybos teritorijoje, bet ir už tvoros, iki pat gatvės.

„M. Paliakas prisipažino, kad degino pernykštę žolę ir dėl to kilo gaisras, – „Bangai“ kalbėjo Gargždų PGT viršininkas Stanislovas Petrikas. – Jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir bus nubaustas pinigine bauda“.

Pareigūnas stebėjosi tokiu neatsargumu. Šiūparių kaime supleškėjęs ne vienas gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai. Kaimynystėje stirkso šiemet nudeginto namo kaminas, tačiau naujakurio tai nebaugino ir jis sudegino savo pastatą. Šiūpariškiai kalbėjo, kad čia nelaiminga vieta.

„Nesuprantamas ir kaimynų abejingumas, juk jie matė, kad Paliakas ne tik savo kieme degina žolę. Ir kodėl neįspėjo?“ – stebėjosi S. Petrikas.

Laukuose siaučia liepsnos

Praėjusį savaitgalį rajono ugniagesiai vos spėjo gesinti įvairiuose kaimuose deginamą pernykštę žolę. Šeštadienį užregistruota 15 atvejų, o sekmadienį – 12. Šeštadienį „Minijos“ sodų bendrijoje, Žiaukų kaime, sklype deginant žolę, užsiliepsnojo jo namelis. Ugnis jį visiškai suniokojo.

Pasak ugniagesių, ne visuomet pavyksta laimingai sudeginti gamtines atliekas ir laikantis priešgaisrinės saugos taisyklių. Savaitgalį Kalotėje nuo tokios laužavietės ugnis išsiveržė į lauką. Panaši bėda atsitiko Kisinių kaime. Kaltininkai nubausti administracine tvarka. Šiemet šalyje dėl žolės degintojų kaltės daug sudegė ūkinių pastatų, gyvenamųjų namų, žuvo galvijų ir naminių paukščių, nukentėjo žmonės. Žolės deginimas netgi sukėlė eismo nelaimę.

Kalbama, kad baudos netramdo ūkininkų, tad šiemet savo valdose žolę ugnimi naikinančius žemdirbius ketinama bausti nemokant jiems išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Virginija LAPIENĖ