Aktualija

Tarp Savivaldybės ir bendruomenės perbėgo juoda katė


Gargždų miesto bendruomenė nenorėjo, kad tylioji viešoji zona būtų paskelbta senajame parke. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos dauguma to neišgirdo. Bendruomenė svajojo apie daugiafunkcį centrą stadiono teritorijoje. Tačiau Savivaldybėje nuspręsta Tarybai rekomenduoti vietą S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, šalia prekybos centrų. Penktadienį bendruomenė kvietė Savivaldybės vadovus į susitikimą. Iš šešių atėjo tik vicemeras Kęstutis Cirtautas.


Gyventojai netilpo darbotvarkėn


Gargždų miesto bendruomenės pirmininkė Roma Paplauskienė tyliosios viešosios zonos paskelbimą parke pavadino skauduliu. „Bendruomenė nepritaria tokiam sprendimui. Nebuvome pakviesti į darbo grupę, kuri sprendė šį klausimą, neturime pakankamai informacijos. Negalėjome išdėstyti savo įžvalgų“, – akcentavo R. Paplauskienė. Anot jos, bendruomenė nori parką plėtoti kaip aktyvaus poilsio erdvę. Tačiau šiai vizijai gali prieštarauti paskelbta tylioji viešoji zona. Priminsime, kad darbo grupei dėl tyliųjų viešųjų zonų vadovavo Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė. Tačiau ji susitikime su bendruomene nedalyvavo. „Įtemptos darbo dienos. Darbotvarkė kartais suplanuojama dviem savaitėms. Negali visur 100 proc. suspėti. Be to, yra ir asmeninis gyvenimas“, – neatvykimo priežastis „Bangos“ korespondentei vėliau vardijo L. Liutikienė. Ji pridūrė, kad bendru sutarimu visiems Savivaldybės vadovams atstovavo vicemeras K. Cirtautas. „Darbo grupėje dėl tyliųjų viešųjų zonų dalyvavo seniūnai su pavaduotojais, jie geriausiai žino situaciją. Baikime garsiai rėkti apie tylos apynasrius ir pan., kol neturime pagrindo. Nei futbolo varžybos, nei vaikų žaidimų aikštelė, mano giliu įsitikinimu, nesikirs su tylos zona“, – tvirtino pašnekovė.


Piršo Laugalių parkelį


Penktadienį akis į akį susitikti su Gargždų miesto bendruomene išdrįsęs K. Cirtautas teigė nežinąs, kodėl nėra daugiau valdžios atstovų. Tačiau, kalbėdamas apie viešąsias tyliąsias zonas, patikino, kad nėra nieko nekeistino. Jei pribręs reikalas, esą Tarybos sprendimą bus galima koreguoti. „Bendruomenė siūlė skelbti tyliąja viešąja zona Laugalių parkelį. Bet iki parko ten toli gražu… greičiau miškelis“, – sakė jis. Tarybos ir Gargždų miesto bendruomenės narys Algirdas Liaudanskis stebėjosi, kad valdžia vis neišgirsta bendruomenės nuomonės. Jis ne pirmą kartą klausė, kodėl matavimai nebuvo atlikti pačiame Laugalių parke, o pasirinkta vieta ties Viliaus Gaigalaičio globos namais. K. Cirtautas akcentavo, kad triukšmą matavo kompetentingi specialistai, tad nenorįs kalbėti už juos. Gargždų miesto bendruomenės narė Violeta Tabokienė pastebėjo, jei ne bendruomenės iniciatyva, Gargždų parkas taip pat jau būtų apleistas. Gargždiškės verslininkės Loretos Mazalienės nuomone, tyliąja viešąja zona vertėjo paskelbti Laugalių parkelį. „Ten toli gražu ne brūzgynai, ir aš lankausi, ir mamos su vėžimėliais gali ateiti. Tad kam skelbti tyliąja zona senąjį parką, jei bendruomenė to nenori?“ – retoriškai klausė L. Mazalienė.


Prisijungs prie „popierinių


A. Liaudanskis įvardijo dvi priežastis, kodėl senasis parkas negali būti tylioji zona. „Vakarais nuo automagistralės sklinda didžiulis triukšmas. Be to, yra numatyta iš aplinkosauginės programos skirti 30 tūkst. Lt sutvarkyti paplūdimiui parko apačioje. Vasarą jaunimas, lįsdamas į vandenį, ypač mergaitės, mėgsta patriukšmauti. Abejoju, ar šie garsai neviršys 50 decibelų – tokia triukšmo riba yra nustatyta tyliosiose viešosiose zonose“, – aiškino bendruomenės narys. K. Cirtautas užsiminė, kad matuojant triukšmą pavieniai riktelėjimai nėra svarbūs, rezultatus lemia bendras fonas per tam tikrą laiką. Jis vis kartojo, kad triukšmą matavo specialistai pagal atitinkamus reikalavimus.


Gargždų miesto bendruomenės narys Rimantas Lukošius atvirai rėmė K. Cirtautą į kampą: „Ar pripažįstat, kad yra tokia Gargždų miesto bendruomenė, kuriai ne vis tiek, kokie sprendimai priimami Savivaldybės taryboje?“ Vicemeras atsakė, jog ir jis yra bendruomenės narys, tik ne „popierinis“. „Bendruomenė yra per 16 tūkst. miesto gyventojų, vieni aktyvesni, kiti pasyvesni“, – svarstė K. Cirtautas. „Tačiau, ar pripažįstat oficialią Gargždų miesto bendruomenę?“ – dar kartą perklausė R. Lukošius. „Be abejo…“ – galop atsakė vicemeras. Pasitarimo pabaigoje jis net užsiminė įstosiąs į oficialią bendruomenę, kad būtų glaudesnis bendradarbiavimas.


Aistros dėl sporto komplekso


Ne mažiau diskusijų virė ir dėl Gargžduose planuojamo statyti daugiafunkcio centro. Jo statyboms siūlomos trys teritorijos: stadiono (šalia parko), prie Gargždų sporto salės ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Dauguma susirinkusių Gargždų miesto bendruomenės narių pasisakė už pirmąją alternatyvą. Gargždiškis Nerijus Galvanauskas teiravosi, ar daugiafunkcis centras „kirstųsi“ su tyliąja zona, jei būtų statomas stadiono teritorijoje. „Objektas čia galimas, jei bus išspręsta automobilių stovėjimo problema“, – atsakė K. Cirtautas. R. Paplauskienė informavo, kad bendruomenė siūlo įrengti papildomas vietas (119) šalia „Kranto“ pagrindinės mokyklos. Susirinkime dalyvavusi politikė, teisininkė Andželika Šakinienė akcentavo, kad Gargždai yra unikalus kraštas, o stadiono teritorijoje pastatytas išskirtinis daugiafunkcis centras pritrauktų žmones iš Klaipėdos, Šilutės, Šilalės ir pan. Anot jos, Klaipėda užteršta, ten net stadionas yra nuklojamas nuosėdomis, tad Gargžduose, šalia parko, teikiamos daugiafunkcio centro paslaugos priviliotų ne vieną. „Būtų daugiau naudos nei plyname lauke pastatyta ferma (turima omeny galimą daugiafunkcį centrą S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje – aut. past.)“, – įsitikinusi A. Šakinienė.


Kur statyti daugiafunkcį centrą?


Šis klausimas buvo pagrindinis Klaipėdos rajono savivaldybėje pirmadienį vykusiame pasitarime. Darbo grupės nariai, vadovaujami K. Cirtauto, išdėstė savo nuomones.


Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius: „Jei daugiafunkcis centras bus stadiono teritorijoje, iškyla automobilių stovėjimo klausimas. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje dėl to nebūtų problemų, yra 11 ha. Tačiau šiuo atveju reikia parengti tos teritorijos programą. Svarbu išsiaiškinti, ką mes norime čia matyti, atsirastų naujas pocentris. Stadiono teritorijoje detalusis planas jau yra.“


Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė: „Turistai nenukentėtų, jei būtų vystoma teritorija S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Objektus grūsti į parką netikslinga, nes Gargžduose atstumai nėra dideli.“


Sporto centro direktorius Steponas Norvilas: „Jei kalbame tik apie baseiną, tai būtų gerai prie Sporto salės. Tačiau, jei apie centrą, tai priimtiniausia S. Dariaus ir S. Girėno gatvės alternatyva.“


Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius: „Koks bebūtų sporto objektas, svarbu jį įrengti netoli švietimo įstaigų. Taip bus galima užtikrinti didesnį užimtumą. Jei statytume tik baseiną ir prie „Vaivorykštės“ gimnazijos to negalima padaryti, tai lieka sporto salės variantas. O jei bus didelis kompleksas – tai S. Dariaus ir S. Girėno gatvė.“


Tarybos narys Jonas Dromantas: „Prie karjerų yra 260 ha teritorijos. Būtų galima naują objektą statyti ten ir vystyti rekreacinę teritoriją.“


Tarybos narys Jonas Dumašius: „Gargždai – ne Šanchajus, atstumai nėra dideli. Tad verta investuoti į teritoriją S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje.“


L. Liutikienė: „Architektai, mokslininkai atkreipė dėmesį, kad labai svarbu parko neperkrauti. Be to, pavyzdžiui, „Minijos“ progimnazijos stadionas yra maksimaliai išnaudojamas, nes yra geografiškai, strategiškai geroje vietoje. Tad siūlau statyti prie sporto salės, nes pasiekiamumas geras, automobilių stovėjimas išspręstas. Būtų kompaktiška. O antrą balsą skirčiau S. Dariaus ir S. Girėno gatvei.“


Tarybos narys Pranas Norvilas: „Man priimtinas stadiono teritorijos variantas. Automobilių stovėjimo problemą galima išspręsti, įrengiant požeminę aikštelę. Teritorija būtų sutvarkyta kompleksiškai. Stadiono teritorijoje daugiafunkcio centro statybos truktų trumpiausiai. Jei bus pasirinkta S. Dariaus ir S. Girėno gatvė, mes vargiai sulauksime objekto, gal tik mūsų vaikai.“


Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė informavo, kad finansiniai klausimai, susiję su Europos Sąjungos parama, kol kas nėra aiškūs. Žinoma tik tiek, kad tokie objektai bus finansuojami.


Už stadiono teritorijos alternatyvą balsavo 1 darbo grupės narys, už S. Dariaus ir S. Girėno – 8, už teritoriją prie Sporto salės – 0. Galutinį sprendimą artimiausiame posėdyje ketina priimti Klaipėdos rajono savivaldybės taryba.


Gargždus aplenks miestas X?


Miesto bendruomenės narys, verslininkas Dainius ŠATKUS vaizdžiai argumentavo, kodėl daugiafunkcį centrą geriausia statyti stadiono teritorijoje: „Visa Lietuva svajoja apie Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Klaipėdos rajono savivaldybė – taip pat ne išimtis. Įsivaizduokime, kad Gargždai daugiafunkcio centro statyboms pasirinko S. Dariaus ir S. Girėno gatvę. O miestas X – parko teritoriją. 2014 metais prasideda pirmieji šaukimai paraiškoms teikti. Po to – vertinimas, kur emocijų nebėra, tik argumentai ir skaičiai. Gargžduose yra plyno lauko investicija, patogus privažiavimas prie planuojamo objekto, pakankamai vietos automobiliams statyti, šalia – du prekybos centrai. Miesto X gretimybės: veikiantis modernus stadionas, „Kranto“ pagrindinė mokykla, ugdymo centras „Naminukas“, teniso kortai, slidinėjimo trasa, parkas. Daugiafunkcis centras mieste X papildytų jau sukurtą infrastruktūrą ir tarnautų Sporto mokyklai, kitoms švietimo įstaigoms, slidininkams, parko lankytojams ir kt. Į Gargžduose, šalia prekybos centrų, pastatytą daugiafunkcį centrą atvyktų žmonių iš rajono. Tačiau miestas X tikėtina pritrauktų daugiau lankytojų. Žiemą čia būtų siūloma slidinėti, juk jau yra keltuvas, galbūt tada atsiras ir dirbtinio sniego gamyklėlė, taip pat svečiai galėtų pasinaudoti daugiafunkciame centre įrengtu baseinu, pirčių kompleksu ir pan. Pavyzdys – Druskininkai, vienoje Nemuno pusėje yra baseinai, kitoje „Snow Arena“, dabar keltuvu abu kompleksai bus sujungti. Vasarą miestas X galės dar pasiūlyti baidares, teniso kortus, stadioną, kuriame būtų galima organizuoti turnyrus vaikams. Finansine prasme miestas X vėl išloštų, nes jiems nereikėtų daug papildomų etatų. Jau veikia Sporto mokykla, tad prireiktų nebent valytojos, ūkvedžio. Laimės tik pačios geriausios idėjos. Beje, miestas X, statydamas daugiafunkcį centrą stadiono teritorijoje, turės galimybę atgaivinti ir apleisto parko teritoriją.“


Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių