Aktualija
Daugiafunkciam centrui – tyliosios zonos apynasris
Gargždų bendruomenė įsitikinusi, kad miesto parkas galėtų tapti viso rajono vizitine kortele, jei stadiono teritorijoje būtų pastatytas sveikatai, sportui puoselėti skirtas daugiafunkcis centras ir, žinoma, sutvarkytos parko prieigos. Grandioziniams planams įgyvendinti tikimasi gauti lėšų iš Europos Sąjungos. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė, nors remia bendrą centro idėją, iki šiol neskubėjo palaiminti bendruomenės planų, mat parką planuojama paskelbti viešąja tyliąja zona, tad papildomas triukšmas, galbūt atsirasiančios transporto spūstys čia visiškai nepageidaujami. Kas svarbiau: tylioji zona, daugiafunkcis centras, o gal viskas suderinama?
Apsaugos nuo triukšmo
Gargždų miesto bendruomenės susirinkime pirmadienį dalyvavusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė informavo, kad pagal LR Triukšmo valdymo įstatymą savivaldybių pareiga – nustatyti tyliąsias viešąsias ir tyliąsias gamtos zonas. Rajono Savivaldybės taryba dar 2008 m. yra patvirtinusi rajono aplinkos triukšmo prevencijos 2008–2013 m. planą, kuriame numatyta konkretizuoti tyliųjų zonų vietas. Tačiau iki šiol tai nebuvo padaryta. Vasarą gautas jau ir Vyriausybės atstovės paklausimas dėl priemonių vykdymo, tad, anot Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos, būtina nustatyti tokias zonas. „Tyliosios zonos užtikrina, kad ir po 10 ar 20 metų urbanizuotose vietose bus teritorijų, nepaveiktų žmogaus veiklos sukeliamo triukšmo. Tai nebūtų absoliučios tylos zona. Ji skirta suteikti ramią, tylesnę aplinką ir turi būti palanki gyventojams atsipalaiduoti nuo miesto triukšmo. Šioje zonoje dirbtinis triukšmas (transporto, pramonės) neturi užgožti natūralių garsų. Tylioji zona gali būti apibūdinama kaip palanki ramaus pokalbio erdvė, kurioje triukšmas – ne didesnis nei 50 decibelų“, – aiškino Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja. Anot jos, Gargžduose iš 10 stebimų taškų tik miesto parke nebuvo viršijamas triukšmo lygis. Tad, jos nuomone, Gargždų miesto parką nustatyti kaip tyliosios zonos teritoriją yra logiškas sprendimas. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja įsitikinusi, kad vertėtų daugiau dėmesio kreipti ne į sporto centrus, bet į visiems prieinamų objektų vystymą: vaikų žaidimo aikštelių, žaliųjų zonų, dviračių ir pėsčiųjų takų. „Sveikos vietos formuoja sveikus žmones, o sveiki žmonės – sveikas vietas“, – akcentavo L. Kaveckienė.
Galimybė vystyti parką
Gargždų miesto bendruomenės narys Dainius Šatkus sakė 100 proc. sutinkąs su L. Kaveckienės mintimi apie sveiko žmogaus ir sveikos aplinkos sąsajas: „Mes to ir siekiame. Parką tam ir kūrėme, kad atėjęs žmogus galėtų čia pailsėti, pasportuoti ir būti sveikas. Tačiau norime parką labiau išnaudoti, kad čia ateitų daugiau žmonių ir praleistų ne pusvalandį, bet bent porą valandų. Visi pamena, kaip čia slidinėjo nuo kalno, tačiau ši tradicija nutrūko. Yra proga ją atgaivinti. Išbetonuotą aikštelę parke būtų galima pritaikyti akustiniams, kameriniams koncertams. Profesionalūs urbanistai išnagrinėjo daugiafunkcio centro atsiradimo galimybes šalia stadiono, „Kranto“ pagrindinės mokyklos. Tokios gretimybės yra sveikintinos, tai mums padėtų apginti savo projektą ir pritraukti investicijų“, – entuziastingai dėstė gargždiškis. Jis pastebėjo, kad Gargždai neturi senamiesčio, įspūdingų paveldo objektų, todėl dabar svarbu išnaudoti unikalią galimybę ir sutvarkyti parką, kuris tikrai gali tapti vizitine kortele, traukiančia ne tik vietinius gyventojus. „Pro mus keliauja baidarininkai, dviratininkai, manau, jie norėtų užsukti į daugiafunkcio centro pirtelę pasikaitinti, vėliau atsipalaiduoti burbulinėje vonioje“, – svarstė D. Šatkus. Pasak jo, nevertėtų nerimauti dėl triukšmo, juk daugiafunkcis centras bus uždaras pastatas, tad sukels ne daugiau triukšmo nei mokykla.
Kas manipuliuoja?
Gargždų miesto bendruomenės nariai buvo įsitikinę, kad parką norima paskelbti tyliąja zona, nes taip tikimasi užkirsti kelią daugiafunkcio centro statyboms, mat, jų nuomone, Klaipėdos rajono savivaldybė tiesiog nenori užsikrauti tokios naštos. Bendruomenės narys, taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Liaudanskis atvirai klausė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos L. Kaveckienės, ar buvo duotas valdžios nurodymas parką paskelbti tyliąja zona. „Manimi niekas nemanipuliuoja, aš turiu savo nuostatas ir tikrai manau, kad tylioji zona Gargžduose turi būti. Šiandien galbūt ši problema dar nėra tokia aktuali, bet vėliau ji tik didės. Kita vertus, jei parkas ir bus paskelbtas tyliąja zona, tai visiškai netrukdytų jūsų planuojamoms veikloms: slidinėjimui, numatomiems koncertams…“ – atsakė L. Kaveckienė. Vėliau „Bangos“ korespondentei ji patikslino, kad visos veiklos ten išties derėtų, išskyrus daugiafunkcį centrą: „Jam ne vieta stadiono teritorijoje. Geriausiu atveju jis tiktų prie Kvietinių gatvės, tačiau ir tada iškiltų automobilių stovėjimo problema. Gargždų miesto parko vystymo galimybių studijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į šią problemą. Rašoma, jog stadiono teritorijoje yra 60 automobilių stovėjimo vietų, nors vadovaujantis galiojančiomis normomis, jų turėtų būti 100–120. Yra susidaręs apie 50 automobilių stovėjimo vietų trūkumas. Pastačius dengtą maniežą ir baseiną, automobilių statymo vietų poreikis turėtų išaugti dar 50 automobilių – iki 150–180 vietų. Tokiu būdu susidarys 120 automobilių vietų trūkumas. Mano tikslas – kad nepablogėtų ten gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygos.“
Aktualiausia – transporto problema
Pasitarime dalyvavusi Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Klaipėdos rajono filialo vadovė Aušra Syminienė buvo nusiteikusi optimistiškiau. Jos nuomone, tyliosios zonos paskelbimas parke nebūtinai pakiš koją daugiafunkciam centrui, svarbiausia – išspręsti automobilių stovėjimo problemą, išsaugoti atitinkamus atstumus. „Tai galima padaryti įvairiai, pavyzdžiui, įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar pastatyti ją kelių aukštų“, – svarstė A. Syminienė.
Gargždų miesto bendruomenės nariai buvo maloniai nustebinti tokių pasvarstymų, mat iki šiol Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai, kaip vieną iš pagrindinių priežasčių, kodėl daugiafunkcis centras negali atsirasti stadiono teritorijoje, įvardydavo tyliosios zonos nustatymą. Tačiau, jei sporto centras būtų statomas ne šalia parko, sumažėtų galimybės gauti paramą, nes numanoma, jog vertinant paraiškas bus skirtas didžiulis dėmesys gretimybėms, o šalia Gargždų parko esančių sporto objektų koncentracija būtų privalumas. Be to, jei bus pasirinkta kita vieta, parko prieigos vėl liks nesutvarkytos, juk daug metų Klaipėdos rajono savivaldybė tam neturi pinigų.
Gargždų bendruomenės nariai pateikė siūlymą tyliąją zoną nustatyti Laugalių parkelyje, tačiau ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje dauguma politikų vis dėlto priėmė protokolinį sprendimą pavesti Administracijai nagrinėti galimybę dėl tyliųjų viešųjų zonų Gargždų miesto parke ir Vingio parke Priekulės mieste nustatymo. Tai nereiškia, kad tyliosios zonos tikrai bus Gargždų ir Vingio parkuose, tiesiog dabar bus nagrinėjamos šios galimybės.
Minėtame posėdyje Tarybos narys Jonas Dumašius pasiūlė įtraukti daugiafunkcio sporto centro kompleksą į strateginį veiklos planą, taip pat nuspręsta, jog rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas kreipsis į LR Kūno ir sporto departamento prie LR Vyriausybės Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą dėl dalinio daugiafunkcio centro projektavimo darbų finansavimo.
KOMENTARAI
Architektas-urbanistas, Gargždų miesto parko vystymo galimybių studijos darbo vadovas Matas CIRTAUTAS: „Manau, kad dirbtinis tyliųjų zonų steigimas vyksta nesusimąstant apie tokių sprendimų pasekmes. Sutinku, kad tokių zonų atsiradimas galėtų būti naudingas ten, kur yra didelė gyventojų koncentracija ir kur triukšmą lemia neprognozuojami veiksniai. Pavyzdžiui, Vilniuje tyliosios zonos įsteigtos atokiau nuo miesto centrinės dalies, šalia masinės statybos gyvenamųjų kvartalų esančiose gamtinių draustinių teritorijose, kurios naudotos pasyviam poilsiui. Miesto centriniams želdynams (parkams ir skverams), kuriuose galima ir numatoma aktyvi rekreacija, tyliųjų zonų statusas nesuteiktas.
Šiuo atveju, kalbant apie Gargždų parką, aplink jį jau yra objektų, kuriuose didesnis ar mažesnis akustinis triukšmas yra kasdienybė (futbolo stadionas, „Kranto“ pagrindinė mokykla, „Lijo“ ir kt.). Taigi, senasis parkas nėra ta vieta, kuri atitiktų tyliajai zonai įsteigti keliamus reikalavimus. Tai prieštarauja ir miesto bendruomenės vizijai aktyviai panaudoti parką.
Kadangi pastaruoju metu kyla daug klausimų dėl parko ir jo gretimybių vystymo, esu pasiruošęs paaiškinti Gargždų parko vystymo galimybių studijos sprendinius miesto bendruomenės ir Savivaldybės atstovams bei konsultuoti juos miesto planavimo, viešųjų erdvių projektavimo ir kitais urbanizuotos aplinkos formavimo klausimais.“
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas DAČKAUSKAS: „Kūno kultūros ir sporto departamentui skyrus finansavimą, bus parengta projektavimo užduotis, kurioje projektuotojams bus nurodyta parinkti pačią optimaliausią ir ekonomiškiausią vietą iš trijų-keturių galimų. Tarybai pritarus konkrečiai statybos vietai, bus pradėtas rengti daugiafunkcinio centro techninis projektas, kurio vertė arti 1 mln. Lt.“
Apie triukšmą
Triukšmo poveikį sveikatai įvertinti sunku, nes tai priklauso nuo individualios žmogaus reakcijos į triukšmą. Specifinis triukšmo poveikis pasireiškia žmogaus klausos organams. Daug dažnesnis yra nespecifinis triukšmo poveikis centrinei nervų sistemai, kraujotakos, virškinimo ir endokrininei sistemoms.
Klaipėdos rajone 2011 m. pradėta vykdyti Klaipėdos rajono savivaldybės aplinkos stebėsenos programa, kurios metu nustatytuose taškuose atliekami aplinkos oro ir triukšmo matavimai. Aplinkos oras stebimas 17-oje vietų (Gargždų m. – 7-iose), o aplinkos triukšmas matuojamas 28-iose rajono vietose (Gargždų m. – 10-yje). Aplinkos ore azoto dioksido, sieros dioksido, lakiųjų organinių junginių bei kietųjų dalelių koncentracijos 2011 m. neviršijo leistinų normų. Kitokia yra akustinio triukšmo situacija. Pagrindinis šaltinis – transporto triukšmas. Gargžduose iš 10 stebimų taškų tik parke triukšmo lygiai nebuvo viršijami. Ties Gargždų „Kranto“ pagrindine mokykla buvo viršytas maksimalus triukšmo lygis 10 decibelų tik vieną kartą. Ypač nepalanki situacija Gargžduose buvo Klaipėdos g. (matuojama ties Viliaus Gaigalaičio globos namais, parduotuve IKI), Kvietinių g. 2 (Savivaldybės aikštė), J. Basanavičiaus g. 11 – šiose vietose ekvivalentiniai ir maksimalūs triukšmo lygiai buvo viršijami rytinio, vakarinio piko ir nakties metu. Kitose rajono vietose didžiausi triukšmo lygiai buvo Kretingalėje ties Kretingalės ambulatorija, Priekulėje ties Priekulės PSPC ir Ketvergiuose ties Ketvergių pagrindine mokykla. Reikėtų vertinti ne vienkartinį (momentinį) triukšmą, bet ilgalaikį (per tam tikrą laikotarpį), todėl labai svarbu tęsti Klaipėdos rajono savivaldybės aplinkos stebėseną. Labai gaila, kad šiemet stebėsena dar nevykdoma.
Sveikatos apsaugos skyriaus informacija
Agnė ADOMAITĖ
