Aktualija
Norą dirbti slopina išrankūs darbdaviai
Vasarą daugelis moksleivių, studentų dykinėjimą namuose mielai iškeistų į įdomų darbą. Deja, ne visoms svajonėms lemta išsipildyti. Nors sezoninių darbuotojų poreikis išaugo, kol darbo rinkoje yra daug bedarbių, darbdaviai į jaunuolius, o ypač nepilnamečius, dažniausiai žiūri atsainiai.
„Bangos“ korespondentės atliktas eksperimentas, kai neva norėta įsidarbinti pajūryje, patvirtino, kad asmenims iki 18 m. prošvaisčių beveik nėra, išrankūs kurortų darbdaviai darbelio duotų nebent grakščioms, žavioms panelytėms ir ne bet kokioms, o patirties turinčioms, keletu kalbų kalbančioms…
Gražių jaunimo įdarbinimo pavyzdžių tenka ieškoti su žiburiu. Jų yra, Gargždų verslininkai teigia vertinantys jaunuolių maksimalizmą, entuziazmą ir, jei yra galimybė, juos priima į darbą. Tačiau pastebėta tendencija, kad moksleiviams dažniausiai pasiseka įsidarbinti tose įmonėse, kur dirba jų tėvai ar bent jau šeimos draugai. Tad daug lemia stebuklingas žodelis „ryšiai“.
Konkuruoja su pilnamečiais
Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Egidijus Palevičius patikino, kad jaunimas sezoniniais darbais išties domisi, ypač nepilnamečiai asmenys iki 18 m., jų lankomumas Klaipėdos jaunimo darbo centre padidėja dvigubai prieš vasaros sezoną. „Nemažai kreipiasi ir elektroniniu paštu, telefonu, Darbo biržos internetinėje svetainėje pildo gyvenimo aprašymą, domisi užregistruotomis laisvomis darbo vietomis. Taip pat į minėtą Klaipėdos jaunimo darbo centrą kreipiasi patys tėvai, kurie suinteresuoti jaunuolių užimtumu“, – pasakojo E. Palevičius. Anot jo, palyginus dabartinius Darbo biržoje pateiktus moksleivių įdarbinimo duomenis su ankstesniais metais, darbo pasiūlymų nepilnamečiams asmenims yra mažiau negu 2008 m., 2009 m., mažiausiai jų buvo pateikta 2010 m., o pastaruosius 2 metus pasiūlymų po truputį daugėja. Tačiau darbdaviai ir toliau stengiasi išsiversti su turimais darbuotojais. „Šiuo metu moksleivių įdarbinimui skiriamas nedidelis dėmesys, nes darbdaviai turi pakankamą darbuotojų pasirinkimą iš pilnamečių asmenų, kuriems nėra taikomi tokie griežti darbo ir poilsio laiko, darbo sąlygų ir kiti apribojimai“, – sakė Darbo išteklių skyriaus vedėjas. Jis pridūrė, kad iki 18 metų asmenims galimybė įsidarbinti vasarą ir konkuruoti su pilnamečiais darbo ieškančiais asmenimis dažniausiai atsiranda tada, jei jie sutinka dirbti už siūlomą nedidelį darbo užmokestį, t. y. už tokį, kuris netenkina pilnamečių. „Įvertinę jaunų iki 18 metų asmenų įdarbinimo tvarką ir sąlygas, didžioji dalis darbdavių vengia įdarbinti tokius asmenis. Daugiausia moksleivių per vasaros atostogas įsidarbina tose įmonėse, kuriose dirba jų tėvai“, – tvirtino pašnekovas.
Prašančiųjų nestinga
Bangos“ korespondentė pasiteiravo Klaipėdos rajono darbdavių, ar šiltuoju metų sezonu ketina priimti papildomų darbuotojų, galbūt įdarbinti moksleivių, studentų. Gargždų centre esančio gėlių salono „Florėja“ direktorė Violeta Simutienė pasakojo, kad kiekvieną savaitę į saloną užsuka bent vienas prašantis darbo. „Ateina ir nieko nebaigusių vyresnių moterų, ir moksleivių. Visos teiraujasi dėl galimybės dirbti. Tačiau šiuo metu mums užtenka darbo jėgos. Neseniai pas mus praktiką atliko viena studentė, ji šiais metais baigia floristiką, tad ją ir pasiliksiu, kai reikės daugiau darbo rankų“, – kalbėjo V. Simutienė.
Gargžduose įsikūrusios kavinės „Bastilija“ direktorė Sigita Stalmokė sakė, jog kiekvienais metais šiltuoju sezonu jaunimas ieško galimybių užsidirbti, dažniausiai dirbti prašosi 12 klasių baigę moksleiviai, kurie dar visą vasarą laisvi, o rudenį jau išvyksta studijuoti. „Tiesa, dažniausiai dėl darbo teiraujasi jų mamos. Matyt, patys nedrįsta“, – svarstė S. Stalmokė. Paklausta, ar teko priimti bent vieną jaunuolį į darbą, atsakė: „Taip, ir patirtis yra teigiama. Dažniausiai tik mokyklą baigę jaunuoliai būna kupini jaunatviško optimizmo, dirba labai noriai, su didžiuliu entuziazmu. Tad šiais metais, kai atšils orai, planuoju priimti vieną merginą sezoniniam darbui. Ji jau buvo atėjusi apsižiūrėti, per vasarą dirbtų, o rudenį jau išvyksta į sostinę studijuoti.“
Vakarų Lietuvoje esančio 11 degalinių tinklo „Trevena“ vadovas Algirdas Liaudanskis „Bangai“ pasakojo, jog vienas kitas žmogus vis užeina, teiraujasi dėl darbo: „Visus užregistruojame, kaupiame duomenų bazėje ir, kai prireikia, pasikviečiame į pokalbį. Jei nė vienas iš jų netinka, tada tęsiame paiešką.“ Pasak vadovo, degalinių tinklo kolektyvas yra stabilus, darbuotojų kaita labai nedidelė, daugelis brangina savo darbo vietą. Paklaustas, ar turi patirties su jaunimu, atsakė: „Anksčiau, kai teikdavome nemažai maitinimo paslaugų, vasarą esame priėmę jaunimo. Dabar galime svarstyti nebent apie aptarnaujamo personalo pavadavimą per atostogas. Nes tiek operatorius, tiek dujas pilantis darbuotojas turi būti atestuoti, su pažymėjimais, tad šiais atvejais jaunas žmogus jų negali pakeisti.“
Pajūrio vilionės
Vasarą jaunuolius ypač vilioja darbas pajūryje, mat taip galima ne tik užsidirbti, bet ir linksmai praleisti laiką. „Bangos“ korespondentė atliko eksperimentą: apsimetusi studente, ieškančia sezoninio darbo, kreipėsi į potencialius darbdavius. Pirmiausia paskambino pagal skelbimą, siūlantį darbą Nidoje, kur reikėtų kalbinti žmones paplaukioti laivu. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – dviejų užsienio kalbų mokėjimas. Atsiliepęs darbdavys paaiškino, kad darbas būtų nuo 9 val. iki 21 val. „Tačiau turėtumėte dar laisvo laiko, kol laivas plaukioja, o intensyviai darbas vyktų tada, kai jis stovi krantinėje. Atlygis priklausytų nuo to, kiek pavyktų prikalbinti žmonių plaukti. Vidutiniškai, manau, išeitų apie 1500 Lt per mėnesį“, – kalbėjo pašnekovas. Darbuotojų apgyvendinimu yra pasirūpinta, telefonu vyriškis patikslino, kad tektų gyventi trise kambaryje. Paklaustas, ar priima nepilnamečius, ilgai nesvarstęs atsakė neigiamai: „Čia reikia vyresnės, kas kreips dėmesį į vaiko kvietimą?“
Kitas sudominęs skelbimas kvietė 22–26 metų merginas įdomiam darbui Nidoje bei Juodkrantėje, buvo parašyta, kad darbas legalus, smagus, padorus. Reikalavimai: drąsios, jaunos, išvaizdžios, linksmos. Paskambinus išaiškėjo, kad tai darbas paplūdimyje, ieškoma merginų, kurios pardavinėtų vaisių salotas. Pašnekovas sakė, kad duotų kambarį, jame tektų gyventi keturiese, tačiau niekas nekainuotų. Paklaustas apie darbo valandas, skelbimo autorius nebuvo konkretus, užsiminė, kad, jei norėsime daugiau užsidirbti, atsikelti reikėtų kokią 9 val., pasidaryti pačioms salotas ir keliauti į paplūdimį. „Karštą dieną aš pažadu 100 Lt, o gal ir 200 Lt – viskas priklausys nuo jūsų. Nuo vieno parduoto salotų indelio mokėsime 1–2 Lt“, – sakė jis.
Padavėjos darbas kurortuose bene populiariausias, tačiau gauti jį ne taip paprasta. Darbą padavėjai siūlanti viena Palangos kavinių kviečia į pokalbį tik tas pretendentes, kurios turi patirties šioje srityje ir moka bent dvi užsienio kalbas. „Už valandą mokame 5 Lt, viena pamaina dirba nuo 7.30 val. iki 16 val., o kita – nuo 16.00 val. iki 1.30 val. Žinoma, surinkti arbatpinigiai sudaro antrą algą“, – kalbėjo pašnekovė. Šventosios kavinėje taip pat padavėjos darbą siūlantis verslininkas sakė pretendenčių turįs per akis. „Minimumą garantuoju, o procentai priklausys nuo apyvartos. Beje, apgyvendinimu pasirūpinu“, – sakė jis.
Įdomu
Klaipėdos teritorinės darbo biržos duomenimis:
– 2012 m. birželio 1 d. Klaipėdos rajone nedarbo lygis sudarė 8,4 proc. Nuo metų pradžios jis sumažėjo 0,9 proc. punktu (2012 m. sausio mėn. – 9,3 proc.). Nedarbo lygis mažėti pradėjo nuo balandžio mėn.
– Per 2012 m. Klaipėdos rajone užregistruota 2,5 tūkst. naujų laisvų darbo vietų. Daugiausia laisvų darbo vietų šiais metais registruota gegužės mėn. – 637 arba 2,2 karto daugiau nei sausio mėn.
– Darbdaviai daugiausia pageidavo darbininkų, pagalbinių darbininkų, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, valytojų, suvirintojų, laivo metalinių konstrukcijų montuotojų, pardavėjų, virėjų, apdailininkų, vairuotojų, apsaugos darbuotojų.
– Dažniausiai darbdavių siūlomi darbai moksleiviams vasarą: dviračių taksi vairuotojo, langų valytojo, ledų, vaisvandenių, suvenyrų, akinių nuo saulės pardavėjo, padavėjo lauko kavinėse, lankstinukų išnešiotojo, virtuvės ar sandėlio darbininko, nuomos punkto darbuotojo. Kaimo vietovėse siūlomi žemės ūkio darbai (uogų skynimas, ravėjimas, šienavimas), pagalbiniai darbai statybose, kvalifikacijos nereikalaujantys darbai uogų, grybų surinkimo ir perdirbimo įmonėse. Moksleiviai įdarbinami pakuotojais, indų plovėjais, tvarko aplinką ar pjauna žolę, valo ir plauna automobilius. Dažniausiai moksleiviams siūlomas darbo užmokestis – minimalus. Taip pat taikoma priedų sistema už darbo rezultatus.
– Norint sėkmingai save „parduoti“ darbdaviui, svarbu tinkamai pasiruošti pokalbiui ir pasitikėti savimi. Pasiruošti pokalbiui su darbdaviu gali padėti Klaipėdos jaunimo darbo centras www.ldb.lt/jaunimui.
Iki 18 m. asmenų įdarbinimo tvarka
Darbo išteklių skyriaus vedėjas E. Palevičius informavo, kad iki 18 metų asmenų įdarbinimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja LR Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“.
Norėdamas įdarbinti jauną asmenį, darbdavys privalo užtikrinti jo amžių atitinkančias darbo sąlygas, suteikiamas darbas turi būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi. Prieš įsidarbindami, jauni asmenys privalo pateikti darbdaviui asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą, kurioje nurodyta, ar leidžiama dirbti. Darbdavys, prieš sudarydamas darbo sutartį su vaiku nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, privalo pateikti vienam iš tėvų ar kitam vaiko atstovui pagal įstatymą ir vaiko sveikatą prižiūrinčiam gydytojui numatomų darbo sutarties sąlygų aprašymą, taip pat gauti vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimą (pažymą) su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius darbus, numatytus darbo sutarties sąlygų aprašyme.
Jauni asmenys per vasaros atostogas gali dirbti:
– nuo 16 iki 18 metų paaugliai – ne daugiau kaip 8 valandas per parą ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę. Paros nepertraukiamo poilsio laikas paaugliams – ne trumpesnis kaip 12 valandų paeiliui ir apimti laiką nuo 22 iki 6 valandos ryto;
– nuo 14 iki 16 metų vaikai – 7 valandas per dieną ir 35 valandas per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę, šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę vaikams, kuriems sukako penkiolika metų. Paros nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų paeiliui.
Jauniems asmenims, kurių darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 valandos, privalo būti suteikta mažiausiai 30 minučių papildoma pertrauka darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.
Jauniems asmenims būtina suteikti ne mažiau kaip 2 poilsio dienas paeiliui per savaitę, vieną iš jų – sekmadienį.
Agnė ADOMAITĖ
