Bakalauro studijoms – Lietuvos universitetai

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė yra buvusi prof. J. Skiriaus mokinė. Juodu susitiko gimnazijos organizuotoje mokinių konferencijoje, skirtoje Valstybės atkūrimo dienai.

Šis pavasaris dėl koronaviruso užgožė visada vyravusią temą: tai abiturientų gyvenimo kelio pasirinkimo metas. Nors egzaminų sesija atidėta, tačiau karantinas nesitęs amžinybę: vis tiek klausimas, kokią profesiją rinktis, kur studijuoti ar nestudijuoti – išlieka. Dažnas dairosi ir į užsienio universitetus su išankstine nuostata prieš Lietuvos universitetus, esą suteikiančius nekokybišką išsilavinimą. Apie tai svarstome su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Vilniuje prof. dr. Juozu SKIRIUMI:

– Studijuoti ar nestudijuoti – tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Esu už tai, kad jaunas žmogus, kurį domina kažkokia specialybė ar mokslas, baigęs mokyklą stotų iš karto studijuoti. Tuo labiau, kad dar „šviežios“ mokyk­linės žinios. Tenka truputį apgailestauti, kad dauguma moksleivių savo studijas sieja su užsienio universitetais. Tiesiog tapo mada. Apgailestaujame pirmiausia dėl to, kad tik maža jų dalis (iki 5%) studijuoja aukšto lygio užsienio aukštosiose mokyklose, o visi kiti... Jau buvo atvejų, kad nusivylę studentai grįžo studijuoti į Lietuvą. Mes kai kada pajuokaujame, kad mūsų jaunimas studijuodamas nelabai stipriuose užsienio universitetuose ar koledžuose irgi kažką teigiamo gauna – bent pramoksta geriau užsienio kalbą, pamato vieną ar kitą šalį.

Lietuvos universitetai, kaip ir kitose šalyse, tikrai turi gerą patirtį, puikius dėstytojus, rengia specialistus medicinos, inžinerijos, švietimo, menų, tiksliųjų ir humanitarinių mokslų srityse. Tai iš kur ta nuostata, kad universitetai nesuteikia kokybiško išsilavinimo? Pirmiausia kalti patys universitetai. Mat daug metų universitetų tarpusavio konkurencijos procese kai kada nekolegiškai bando žeminti vieni kitus, kalbėdami apie „nekokybiškas studijas“. Ir tai pasiekia platesnę visuomenę. O kai tokio kritiko paprašai argumentuoti „nekokybiškas studijas“, tai sulauki bendrų niekuo nepagrįstų frazių. Tiesa, didelė bėda – menkas universitetų finansavimas, valstybės parama studentams. Bet, pavyzdžiui, kai paaiškėjo, jog pradėjo trūkti Lietuvoje įvairių dalykų mokytojų, tai valdžia padarė radikalų sprendimą – padidinti iki 300 Eur stipendijas, sumažinti bendrabučio mokestį 50 proc. tam studentui, kuris pasirinks mokytojo profesiją, stos į VDU Švietimo akademiją Vilniuje. Valdžios sprendimas puikus. Tik gaila, kad to nepadarė anksčiau.

Visuomet jaunam žmogui patariu bakalauro studijoms pasirinkti Lietuvos universitetus. Studijų metu studentas gali du kartus po pusmetį, pagal Erasmus programas išvykti studijoms į užsienio universitetus. Tai puiki proga palyginti mūsų ir užsienio universitetų lygius. Tai ir galimybė „apsižvalgyti“, galvojant apie magistro studijas, gilinant savo žinias antroje studijų pakopoje. Labai gaila, kad tokios informacijos mūsų mokiniai, prieš pasirinkdami studijas, negauna. Tiesa, būna Vilniuje ir Kaune mokslo mugės, į kurias atvažiuoja ir iš įvairių užsienio aukštųjų mokyklų atstovai, kurie, daug visko žadėdami, rankioja mūsų jaunuosius talentukus.

Kalbėjosi Vilija BUTKUVIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.


Taip pat skaitykite:

Neįgaliųjų integracija: siekis – kuo daugiau paslaugų
A. Balnionienė: rajono verslininkams – pagalba žengiant į elektroninę erdvę
Skelbiamas konkursas UAB „Klaipėdos rajono energija“ direktoriaus pareigoms
Darželių stygius atveria kelią investuotojams
Mokyklos reorganizavimas nuliūdino judrėniškius
Testai imami nušiurusioje palapinėje
Klestintys Agluonėnai – savojo krašto puoselėtojai
„Pigu.lt“ parduotuvė – Klaipėdos „Molo“ prekybos centre
Dainos vakaras Lapiuose išsilies į festivalį
Ori senatvė „Senjorų dvare“ ne visiems pasiekiama

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Urmu!

Svieto pabaiga. Taip sakydavo ir…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook