Bedarbystės portretas: nekvalifikuota vidutinio amžiaus moteris iš kaimo

Aktualija
15 sausio, 2020
0

Užimtumo tarnybos Gargždų skyriuje pernai registruota 10,2 proc. mažiau darbo ieškančių rajono gyventojų nei prieš metus. Tarp ieškančiųjų – daugiau moterų nei vyrų, nors padidėjusi šių dalis. Sumažėjo vyresnių nei 50 metų darbo ieškančių asmenų, tačiau šoktelėjo jaunimo iki 29-erių skaičius. Sumenko ilgalaikių darbo ieškančių gyventojų. Dažniausiai darbo ieškantis asmuo, registruotas Gargždų skyriuje, buvo vidutinio amžiaus moteris, gyvenanti kaime ir neturinti profesijos.

Darbo ieškančių sumažėjo

Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės teigimu, sausio 1 d. Gargždų skyriuje registruota 1,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų, arba 193 mažiau nei prieš metus. Darbo ieškojo 858 moterys ir 832 vyrai.

Sumažėjo vyresnių nei 50 metų darbo ieškančių asmenų: sausio 1 d. Gargždų skyriuje buvo registruotas 661 arba 152 mažiau nei prieš metus. Daugiau nei trečdalis jų – be kvalifikacijos, todėl beveik pusė norėjo įsidarbinti nekvalifikuotais darbininkais, o kvalifikuotais ir amatininkais – 39,1 proc.

Daugiausia, kaip ir ankstesniais metais, įsidarbinti norėjo kaimo gyventojai – 68 proc. Per metus ilgalaikių bedarbių sumažėjo nuo 21,2 proc. iki 5,7 proc. Tarp ieškančių darbo – 41,7 proc. vidutinio amžiaus (30–49 m.) gyventojai, o 50 m. ir vyresnių – 39,1 proc., jaunimo (16–29 m.) – 19,2 proc. arba trečdaliu daugiau nei užpernai.

Darbo ieškojo 39,6 proc. neturinčių profesinio pasirengimo, 33,9 proc. kvalifikuotų darbininkų, 26,5 proc. – specialistų, 26,5 proc. – su aukštuoju išsilavinimu.

Sunkiausia neturintiesiems profesijos

Sausio 1 d. Gargždų skyriuje buvo registruoti 97 ilgalaikiai darbo ieškantys asmenys arba 303 mažiau nei prieš metus. Beje, daugiau nei trečdalis jų nekvalifikuoti, tik 37,1 proc. įgiję vidurinį, 34 proc. – pagrindinį ar pradinį išsilavinimą. Tačiau tarp jų – 28,9 proc. turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą.

Pasak M. Jankauskienės, įsidarbinimo galimybes lemia išsilavinimas, profesijos paklausa darbo rinkoje, įgūdžių, darbdavių reikalavimų atitikimas ir panašiai.

„Sunkiausia tiems, kurie neįgiję profesijos, be darbo patirties. Jiems nelengva įtikinti potencialius darbdavius, kad nori ir gali dirbti, – kalbėjo M. Jankauskienė. –

Nekvalifikuotiems arba nepaklausią profesiją turintiesiems siūloma persikvalifikuoti arba įgyti kvalifikaciją, nes darbo rinkoje keičiasi profesijų poreikis, svarbu įgyti įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje.“

Gargždų skyriuje registruoti 194 darbo ieškantys asmenys dalyvavo Užimtumo tarnybos priemonėse, padedančiose įsitvirtinti darbo rinkoje. Populiariausia – remiamas įdarbinimas: 86 gyventojai įdarbinti subsidijuojant ir įgyja darbo įgūdžių. „Net 73 darbo ieškantys asmenys mokėsi darbo rinkoje paklausių profesijų – įvairių kategorijų transporto priemonių vairuotojo, socialinio darbuotojo padėjėjo ir krautuvo vairuotojo. Pagal stažuotės sutartį dirbo 5 darbo ieškantys asmenys, 29 rado lūkesčius atitikusias darbo vietas, tačiau nutolusias nuo jų gyvenamosios vietos, todėl buvo skirta parama kelionės išlaidoms“, – tendencijas darbo rinkoje apibūdino M. Jankauskienė. Ji apgailestavo, kad nė vienas Gargždų skyriuje registruotas darbo ieškantis žmogus nesikreipė į Užimtumo tarnybą dėl paramos darbo vietoms steigti.

Jaunimui – parama kelionės išlaidoms

Užimtumo tarnyboje veikia 45 jaunimo darbo centrai (tarp jų ir Klaipėdos), kuriuose specialistai jaunuoliams iki 29 m. teikia informaciją apie laisvas darbo vietas, padėtį darbo rinkoje, profesinio mokymosi ir persikvalifikavimo galimybes bei sąlygas, konsultuoja renkantis profesiją ir planuojant karjerą atsižvelgiant į asmenines savybes ir darbo rinkos poreikius, tarpininkauja įdarbinant, supažindinant su darbo paieškos būdais ir metodais, savarankiško užimtumo klausimais, sudaro individualų užimtumo veiklos planą, kuriame suplanuojami veiksmai, padedantys jaunuoliui įsidarbinti.

Jaunimo darbo centro specialistai rengia nuoseklius tęstinius motyvacinius seminarus, konsultavimo grupėmis užsiėmimus, kuriuose jaunuoliai išmoksta rašyti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį, kreipimosi bei padėkos laiškus, papasakoti darbdaviui apie save, įgyja pasitikėjimo.

Gargždų skyriuje pernai registruoti 324 darbo ieškantys jaunuoliai iki 29 m. – 72 daugiau nei ankstesniais metais. Beveik pusė – be kvalifikacijos. Mažiausiai tarp jų įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą – 11,2 proc., aukštąjį – 39,1 proc. Jaunuoliai siekė įsidarbinti nekvalifikuotais darbininkais ir specialistais.

„Siekdama jaunuoliams suteikti kuo daugiau galimybių, Užimtumo tarnyba vykdo jiems aktualius projektus: „Naujas startas“, „Profesinė reabilitacija“, „Tapk – tavo ateities perspektyvų kūrimas“, – dėstė M. Jankauskienė.

Pernai įdarbinta 590 darbo ieškojusių jaunuolių iki 29 m., registruotų Gargždų skyriuje, – per pusę daugiau nei ankstesniais metais. Net 45 darbo ieškantys jaunuoliai dalyvavo priemonėse, padedančiose įsitvirtinti darbo rinkoje. Dažniausiai jie rinkosi paramą mokymuisi – 57,8 proc. mokėsi paklausių profesijų, 31,1 proc. jaunuolių įdarbinti subsidijuojant ir įgyja darbo įgūdžių. 11,1 proc. jaunuolių mobilumui ir įsitvirtinimui darbo rinkoje skirta parama kelionės išlaidoms.

Darbdavių pasiūlymų mažiau

Pernai Gargždų skyriuje darbdaviai įregistravo 2,2 tūkst. darbo pasiūlymų (90,1 proc. neterminuotam įdarbinimui) arba 222 mažiau nei ankstesniais metais. Daugiausia siūlyta įsidarbinti kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams, bet ieškota ir nekvalifikuotų

Populiariausias profesijų, kur norėjo dirbti vyresni žmonės, dešimtukas: pagalbinis darbininkas, valytojas, laivo mechanikas, pardavėjas, traktorininkas, automobilio vairuotojas, apdailininkas, prekybos salės darbuotojas, apsaugos darbuotojas ir pagalbinis virtuvės darbininkas.

darbininkų. Mažiausiai galimybių buvo norintiesiems tapti vadovais.

Gargždų skyriuje daugiausia laisvų darbo vietų registruota krovikams, dailidėms ir staliams, parduotuvių pardavėjams, metalinių konstrukcijų ruošėjams ir montuotojams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, virėjams, suvirintojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, darbininkams izoliuotojams.

M. Jankauskienės teigimu, padedant Užimtumo tarnybos specialistams, pernai įdarbinta 2,3 tūkst. darbo ieškojusių asmenų, registruotų Gargždų skyriuje.

Kas antras įsidarbino paslaugų, kas aštuntas – pramonės sektoriuose. Dažniausiai įdarbinta didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, administracinę ir aptarnavimo veiklą, statybos bei transporto ir saugojimo veiklas vykdančiose įmonėse.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.