Bičių produktai – gamtos dovana mūsų organizmui

V. Kazlauskienė su vyru Vytautu ateityje planuoja organizuoti edukacijas, dar labiau populiarinti medų ir kitus bičių produktus.

„Klaipėdos krašte yra daug bitininkų, todėl tikiuosi, kad kiekvienas savo artimų, pažįstamų rate turi savą bičiulį, iš kurio gali įsigyti ne tik medaus, bet ir kitų bičių produktų, o gal net atvykti į bityną, stebėti, pažinti bites – šiuos nuostabius vabzdžius“, – ragindama atrasti gamtos dovanų naudą sakė Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės „Midutis“ pirmininkė Vaida Račkauskienė. Siekdama priminti bičių svarbą, bendruomenė „Midutis“ įgyvendina Klaipėdos rajono savivaldybės finansuojamą visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Bičių pasaulis – mažiems ir dideliems“. Apie medų ir kitus bičių produktus pakalbinome pernai „Midučio“ organizuoto skaniausio medaus konkurso nugalėtojus bitininkus Kazį Vilką, Vitaliją Kazlauskienę ir Birutę Gudauskienę.
Vartoti kasdien
Sunku, o gal ir neįmanoma rasti lietuvį, kuris nebūtų ragavęs natūralaus bičių medaus. „Kai žmogus sako, kad vartoja medų, aš jo klausiu, kiek šeima suvalgo per metus. Kartais man atsako, kad pusę litro… Ar čia vartojimas? Medų, jei žmogus nėra alergiškas, vartoti reikėtų kasdien, juo keisti cukrų ir dėti po šaukštelį į arbatą ir net kavą“, – sakė žvelsėniškis bitininkas K. Vilkas, Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės „Midutis“ narys, kurio liepų medus skaniausio medaus rinkimuose renginyje „Namai kvepia medumi“ pernai pelnė pirmąją vietą. „Į korių akutes suneštą medų bitės užakiuoja vašku. Taip jos medų saugo sau žiemai, kad jis nesugestų. Mes, bitininkai, atakiuojame korių akutes, kad galėtume išsukti medų, korius išėmę iš avilio. Sveika valgyti ne tik medų, bet ir kramtyti atakučius, o jei kartu su medumi nurysime ir truputį vaško, nieko baisaus – jis iš organizmo surenka toksinus“, – paaiškino žvelsėniškis bitininkas.
Mokslininkai sutaria dėl bičių produktų naudos, teikiamos žmogaus organizmui, nes juose gausu maistinių medžiagų, vertingų baltymų, vitaminų ir mikroelementų. K. Vilkas pateikė pavyzdį, kaip vartodamas medų jo pažįstamas gydytojas džiaugėsi, kad pavyko atsikratyti varginusios pūslelinės. Bitininkas tam turi paaiškinimą – bičių produktai stiprina imunitetą.
Bitininko šeima medų vartoja vietoj cukraus, sveikatą stiprina savo bitelių žiedadulkėmis, bičių duonele ir šių bičių produktų rekomenduoja pabandyti tuos, kurie vis nesiryžta. K. Vilkas renka ir išoriškai vartoja pikį. Bitės pikiu avilyje užsandarina plyšius, kad apsisaugotų nuo bakterijų, virusų, grybelių, kenkėjų ir plėšrūnų. Pikio nauda žmogui neabejotina – tai pirmiausia priešuždegiminis ir antimikrobinis produktas. Iš žinomo bitininko dr. Algirdo Amšiejaus K. Vilkas šeimai perka bičių pienelį, kurio pats iš savo bitelių nerenka, nes tai, kaip tikino kalbinti bitininkai, esąs ypatingų žinių ir pastangų reikalaujantis darbas. Šiuo metu 6 avilius Žvelsėnų kaime prie Minijos turintis K. Vilkas savo bitutes lanko ir ryte, ir vakare, mėgaujasi jų teikiama visokeriopa nauda. Jei nebūtų bitelių, kas apdulkintų augalus? Be jų nederėtų nei vaismedžiai, nei vaiskrūmiai, nei daržovės. „Man bitininkavimas – pomėgis, kuris prasidėjo nuo dviejų pažįstamo bitininko padovanotų avilių. Mėgstu „pažaisti“ – išvalau meduves ir stengiuosi „pagauti“ vienų augalų medų. Vienais metais pavyko gauti vingiorykščių, pernai pirmą kartą – liepų, o šį pavasarį – klevų ir trešnių medaus“, – džiaugėsi bitininkas, laiku, prieš šių augalų žydėjimą paruošęs meduves ir laiku išėmęs iš avilio užakiuotus korius.
Padovanojo ne tik bites
„Kai susituokiau su Vytautu, tėtis atvežė mums kelias bičių šeimas. Iš pradžių pats atvažiuodavo prižiūrėti, mes eidavome tik pagelbėti, o kai gimė antras vaikelis, tėtis nusprendė, kad jau patys sugebėsime jomis pasirūpinti. Kartu jis padovanojo norą užsiimti bitėmis“, – prisipažino Vitalija Kazlauskienė, a. a. bitininko Edvardo Ilginio dukra.
Jauna šeima, pradėjusi nuo 10–15 bičių šeimų, vėliau jau turėjo 40–50, o šiuo metu – apie 200 šeimų, nes atiteko visos Vitalijos a. a. tėčio bitės. „Norime išlaikyti tėčio bityno vardą. Mūsų bitelės įkurdintos devyniose Klaipėdos ir Kretingos rajono vietose, o bičių produktų cechas – mūsų rajone“, – sakė V. Kazlauskienė. Šio bityno medus pernai „Midučio“ organizuoto skaniausio medaus rinkimuose laimėjo antrąją vietą. Vitalija atkreipė dėmesį, kad jiems su vyru labai svarbi jų bityno medaus kokybė. Pirkėjai ypač mėgsta pavasarinį medų, bet jį pradeda sukti tik tada, kai šis subręsta avily, yra užakiuotas. „Turiu tikslą išsukti monoflorinio medaus, t. y. tokio, kuriame vyrautų vieno augalo žiedadulkės: kiaulpienių, liepų, grikių ar kt. Priklausomai nuo to, iš kurių augalų žiedadulkių suneštas medus, skiriasi ne tik skonis, bet ir atspalvis. Kadangi auga grikių medaus, kuris ypač sveikas širdies ligomis sergantiems žmonėms, poreikis, vežame avilius į žydintį grikių lauką“, – pasakojo bitininkė V. Kazlauskienė. Tiems, kurie nori švelnesnės tekstūros medaus, bitininkų šeima gali pasiūlyti specialiu aparatu išsukto kreminio medaus. Vitalija sakė, kad paragavę šio balto, kreminio medaus pirkėjai dažnai jį pamėgsta.
Žiedadulkės ir bičių duonelė
Nuo pavasario iki vasaros vidurio bityne renkamos žiedadulkės, kurias vartojant, pasak Vitalijos, gerėja medžiagų apykaita, stabdomas organizmo senėjimas. Žiedadulkių rinkimas iš avilių – specifinis darbas, reikalaujantis ir žinių, ir nemažai laiko, nes rinkti reikia kiekvieną dieną, kad nesurūgtų, dėti į džiovyklę, o išdžiovintas žiedadulkes reikia išvalyti, perfiltruoti, kad nebūtų priemaišų. Tai rankų darbas. Žiedadulkes šeima renka tik iš arčiausiai namų esančių panašiai 25 avilių. Žiedadulkės, kaip pasakojo V. Kazlauskienė, būna skirtingų spalvų: nuo baltos iki tamsiai rudos, net juodos – visa spalvų paletė, priklausomai nuo to, kokie augalai žydi, kai bitės jas renka ir ant savo kojelių neša į avilį. Taigi žiedadulkių spalva pirmiausia skiriasi pagal sezoniškumą. „Jei renkame žiedadulkes, gauname mažiau bičių duonelės, nes bičių duonelė – fermentuotos žiedadulkės. Bitės įneša jas į avilį, užpila medumi, suraugina, per tris savaites jos virsta bičių duonele. Ją išimame tik rudenį, kai tvarkome bičių lizdus. Bičių duonelė šaldoma, kuliama, džiovinama ir rankiniu būdu išvaloma, kad nebūtų šapelių“, – bičių duonelės kelią iki jos vartotojų apibūdino bitininkė Vitalija. Ji džiaugiasi, kad žmonės domisi bičių produktais, vartoja ne tik medų, bet ir žiedadulkes, bičių duonelę. „Auga susidomėjimas ir vaikai jau pažįsta tuos produktus, tik kartais tėvai pasako: „Ai, tau nepatiks.“ Tačiau juk neparagavę nesužinos. Galbūt vieni rinksis vieną bičių produktą, kiti – kitą. Pavyzdžiui, galima sumaišyti žiedadulkių su medumi. Vertinkime lobį, kurį gauname iš gamtos, kuris padeda stiprinti sveikatą“, – ragino V. Kazlauskienė, ateityje planuojanti organizuoti edukacijas, dar labiau populiarinti medų ir kitus bičių produktus. Bitininkė pastebėjo, kad vaikus domina ir tikro vaško žvakutės, apie kurias jie sužino mokyklose, edukacijose.

„Bitininkas turi būti senas, lėtas, ramus, neskubėti niekur, klausyti bitelių dūzgimo ir tuo džiaugtis“, – šypsojosi K. Vilkas.

Svarbu kokybė
Šilutės rajone, Kintų seniūnijoje, Rūgalių kaime, Birutė Gudauskienė šiuo metu prižiūri per 30 bičių šeimų. Prieš 5 metus tėvai perleido du savo bitelių avilius. Bitelės ėmė spiesti, o net dešimt spiečių pavyko pačiai pagauti. „Vienu metu turėjau 22 šeimas. Taip ir susirgau bičių liga“, – juokavo B. Gudauskienė. Visi aviliai – šalia Aukštumalos pažintinio tako, šalia Krokų lankos, saugomos teritorijos „Natura 2000“. Pasak Birutės, čia nėra ariamų pievų, nėra rapsų ir grikių laukų, o medus, nors jo nėra gausiai, yra kokybiškas. Dėl augalų įvairovės moteris yra pasėjusi facelijos. B. Gudauskienės medui pernai „Midučio“ skaniausio medaus konkurse skirta trečioji vieta.
Užsukę pasivaikščioti pažintiniu taku žmonės čia pat nusiperka ir Birutės bitučių medaus. „Stebina, kai klausia, ar čia tikras medus. O gali būti netikras? Teisybė, yra tekę ragauti medaus, kuris labiau priminė cukraus sirupą nei medų. Žmogų galima apgauti vieną kartą, o jei apgausi, jis nesugrįš, todėl mano medus kokybiškas, jį ir patys valgome“, – sakė B. Gudauskienė. Šeima vartoja ir žiedadulkes, kurias Birutė renka iš tų avilių, iš kurių bitutės nori išspiesti. „Žiedadulkių dedu į kavą, į arbatą. Jei valgysime vienas, organizmas įsisavins tik 10–15 proc. naudingų medžiagų, nes mūsų skrandžio rūgštys nesugeba suardyti žiedadulkių apvalkalėlio. Įdėjus į arbatos grybą, žiedadulkių apvalkalėlis suyra, galime gauti didesnę naudą organizmui“, – dalijosi patarimais bitininkė. Be medaus, ji siūlo įsigyti ir bičių duonelės, kuri renkama rudeniop, todėl dažnai mėgstama ją dovanoti per Kalėdas. Pasak Birutės, norint stiprinti imuninę sistemą, jos reikia vartoti kasdien po arbatinį šaukštelį.
Ir maistas, ir vaistas
„Mes, bitininkai, skatiname atrasti bičių produktų naudą dėl sveikatos ir skonio. Bičių pienelis, žiedadulkės, propolis (pikis) ir, žinoma, medus – visi šie produktai yra ne tik skanūs, bet ir turtingi maistinių medžiagų, vitaminų bei mineralų, galinčių sustiprinti organizmą ir pagerinti savijautą“, – įsitikinusi Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės „Midutis“ pirmininkė V. Račkauskienė. Ji džiaugiasi, kad vis didesnis dėmesys skiriamas bičių produktų įtraukimui į vaikų mitybos racioną. „Medus – puikus cukraus pakaitalas, galintis suteikti energijos ir pagardinti įvairius patiekalus. Bičių pienelis ir žiedadulkės – vertingi baltymų, vitaminų ir mikroelementų šaltiniai, padedantys augti ir vystytis. Propolis žinomas dėl savo antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, galinčių stiprinti imuninę sistemą ir apsaugoti nuo įvairių ligų“, – dėstė V. Račkauskienė, skatindama vartoti vietinių bitininkų medų, rinktis lietuviškus produktus.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių