E. Vicherto premijos laureatas: „Esu toks žmogus, kuris negali sėdėti vietoje“

Dėl jau tradicine tapusios Ernsto Vicherto „Jaunojo talento“ premijos, kuri įteikiama Priekulės kultūros centre švenčiant Kultūros dieną, šiemet varžėsi net 14 dalyvių. Apie tai jau rašyta „Bangoje“, tačiau „Jaunimo erdvė“ sulaukė skaitytojų pasiūlymo artimiau supažindinti su šiais gabiais jaunais žmonėmis. Tad šiandien pažintis su minėtos premijos laureatu daugiau nei 30 įvairių konkursų dalyviu Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos vienuoliktoku Eideniu Kasperavičiumi.

– Kodėl nusprendei teikti paraišką E. Vicherto premijai laimėti?

Pamačiau, jog po sėkmingų paskutiniųjų metų susikaupė nemaža krūva dokumentų: pagyrimai, padėkos raštai. Pasikalbėjau su draugais, su mokytojais, su tėvais ir sulaukęs palaikymo pagalvojau, jog turiu visai nemažų šansų laimėti „Jaunojo talento“ premiją, tad pabandžiau.

– Turi daug pomėgių, kaip suspėji visais jais užsiimti?

Nemaža dalis mano pomėgių yra susiję su tuo, kas man gerai sekasi mokykloje, todėl jais galiu ir pamokų metu kažkiek užsiimti, pavyzdžiui, programavimu ar elektronika. Stengiuosi neapleisti sporto ir reguliariai lankyti treniruotes, o kitiems pomėgiams – kaip lieka laiko. Norėčiau kartais daugiau paskaityti, bet gaunasi taip, kaip gaunasi.

– Kaip Tave įkvepia pasirinkti autoritetai?

Nepasakyčiau, kad man autoritetai yra kaip idealai, kuriais aklai siekiu tapti. Tarkim, dainininkas Mike Posner neteko tėvų, geriausio draugo, susilaužė koją, bet jis vis tiek leidžia albumus, eina į žygį per Ameriką pėsčiomis. Ta jo stiprybė, atrodo tokia įstabi ir todėl po detalę siekiamybių susirenku iš įvairių žmonių gyvenimo pavyzdžių.

– Dalyvauji daugybėje olimpiadų. Kaip suspėji lankyti mokyklą, ruoštis konkursams ir pailsėti?

Ruošdamasis olimpiadoms turiu persiskaityti ir pasiruošti aukštesnių klasių kursą. Taigi dabar, būdamas vienuoliktokas, jau kai kurias dvyliktos klasės temas esu pakankamai giliai išnagrinėjęs, todėl kitais metais mokykloje nebus tiek prob­lemų, kaip atsitiko ir šiais metais. Pernai „užkabinau“ šiek tiek vienuoliktos klasės kurso, o tai sutaupo daug laiko. Tikrai man gerai sekėsi olimpiadose, o mokykloje nėra labai daug sunkumų. Nueinu į pamoką, pasiklausau mokytojo, paskaitau vadovėlį ir man to užtenka, jog suprasčiau temą. Sutaupau laiko, kuris būtų skiriamas įsigilinimui. Stengiuosi gerai išsimiegoti, o tai padeda būti žvaliam.

– Kaip apibūdintum save pats?

Geras klausimas, į kurį atsakymo nežinau. Aš esu toks žmogus, kuris negali sėdėti vietoje. Jei per dieną nieko naujo nesužinau, neišmokstu, niekas nejaudina, tai diena būna nekokia. Dėl to bandau dalyvauti visokiuose renginiuose, konkursuose kur tik galima, kur tik suspėju, nes tai duoda naujų įvairių patirčių.

– Kas tave skatina veikti, kurti kažką naujo?

Kadangi esu programuotojas, pakalbėsiu apie tokią kūrybą. Mane labiausiai skatina tai, jog matau, ką daro šios srities profesionalai. Žinau, kad bandau dirbti toje pačioje srityje, aišku, dar ne tokiu lygiu. Suvokiu, kad yra kažkokie pagrindai, kuriuos galėsiu plėtoti, ir tai skatina tobulinti save, o geriausiai man tai sekasi, kai darau kažką naudinga: susigalvoju idėją ir ją išpildau nuo pradžios iki galo ir įgūdžių mokausi viso proceso metu.

– Ar tikėjaisi laimėti „Jaunojo talento“ titulą?

Tikėjausi, kad jei laimės mokslo atstovas, nenuginčijamas faktas, kad aš turiu daugiausia medalių, pagyrimų, kitų raštų, tai čia aišku, kad pirmoji vieta. Prisipažinsiu, turėjau tokią mintį, kad išlįs koks visuomenininkas, o tai dabar yra itin patrauklu, ir tai gali nusverti komisijos nuomonę. Tad iš dalies laureato vardo tikėjausi, iš dalies – ne.

– Kaip reagavo Tavo šeima, draugai, Tu pats, kai sužinojai, jog laimėjai?

Kai Priekulės kultūros centre vykstant renginiui „Jaunojo talento“ komisijos narė, „Bangos“ redaktorė Vilija Butkuvienė sakė kalbą ir kvietė ant scenos nominantus, tas dešimt ar penkiolika minučių laukdamas galutinio rezultato šiek tiek jaudinausi. Tačiau kai paskelbė, jog laimėjau, apėmė euforija. Turėjau sakyti laureato kalbą prieš salę, kurioje net nežinau, kiek žmonių, ir tokia nuostaba, jog aš tikrai čia. Šeima labai džiaugėsi, o draugai tikėjosi, jog laimėsiu, jie sakė, kad kitaip ir būti negali.

– Kaip panaudosi E. Vicherto premiją?

Geras klausimas, kadangi turiu kelis planus, pavyzdžiui, į kažkurias technologijas investuoti: 3D spausdinimo projektu pasidomėti, kas tai per menas, arba premija liks vairavimo teisėms, kurias bus būtina išlaikyti.

Kalbėjosi Gabrielė ČIUNKAITĖ

Jaunųjų korespondentų klubo narė


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Vasaros vajai

Kaip bėga jūsų vasara? Manau, kad labai…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar dalyvausite Jūros šventėje?