Gėlės ir šiltnamis – nebemadinga?

Nežinau, ką ištaikę laisvą minutę labiausiai mėgstate veikti jūs, bet aš mėgstu stebėti. Žaidžiantį savo sūnų, pievoje lesiojančius paukščius, tekančią arba besileidžiančią saulę, tačiau įdomiausias man bėgantis laikas, kuris viską keičia iš esmės. Laikas, kurį iš tiesų jau seniai esame praradę, o kiekvienas bandymas jį susigrąžinti ar bent jau kontroliuoti yra laikinas, nes šėtonas, kurio vardas socialiniai tinklai, o pavardė online, vis laukia progos jį iš mūsų vėl ir vėl pasiglemžti.

Stebiu ir matau, kaip praradę savo laiką mes praradome ir tikrąjį gyvenimo džiaugsmą. Labai daug gražių dalykų liko periferijoje. Vienas tokių iš mados išėjusių reikalų yra kaimas, tačiau ne tas pagal statusą, bet tas, kuriame yra daržai, šiltnamiai, vaismedžių sodai ir gėlynai. Suprantu, kad vištos ir gaidžiai skamba per daug ekstremaliai, bet kaimuose 2019 metais jau retai ir šunį lojant išgirsi. Kai prieš dvejus metus pradėjau statyti šiltnamį ir ruošti žemę daržui, kaimynas manė, kad už kažką jam keršiju savo mažą mažytį miniatiūrinį ūkelį kurdama prie jo įvažiavimo. Iki paskutinės minutės jis visa širdimi tikėjo, kad aš su tais savo agurkais ir pomidorais išsikraustysiu kur nors į tamsiausią kampą, kur nė apsirikęs neužklysta saulės spindulėlis, tik ne prie jo įvažiavimo, dėl Dievo meilės!!! Lyg aš ten statyčiau lauko tualetą. Nors, tikriausiai, palyginimas taiklus, nes daržai ir šiltnamiai – tai kažkas neestetiško ir negražaus, visiškai nederančio prie žalių, robotų pjaunamų vejų ir poros vazonų petunijų.

Negražu, o dar labiau nepraktiška yra medžiai. Su kokia baime akyse kaimynas mums pranešė, kad savo kieme žada pasodinti penkis skroblus! Nes gali būti, kad vieną kitą lapelį vėjas ir į mūsų kiemą atneš… Bet kur kas nepraktiškiau medžiai yra miestuose. Užstoja šviesą, meta lapus, vasarą juose nenutyla paukščiai, žiemą iš tų medžių belieka kažkokie stagarai. Žodžiu, tokia pat nesąmonė kaip ir šiltnamiai „prestižiniuose“ priemiesčiuose. Visokių metų būna: senjorų metai, vaikų, kultūros metai, o šie metai vienareikšmiškai apsivalymo nuo gamtos. Panevėžys, Vilnius, Plungė, eilėje stovi ir Klaipėdos skulptūrų parkas. Jau netrukus ten bus daug šviesiau, gražiau, žydės gėlės ir nebesvaigs galva nuo tyro oro pertekliaus kone miškeliu tapusiame skulptūrų parke.

Kai pagalvoji, tai labai jau sunku vaikytis tų madų: tik pradedi klausyti Beatos iš Beatos virtuvės ir pradedi parduotuvėje naudoti daugkartinius maišelius daržovėms, daugiau vaikščioti pėsčiomis, nusprendi vaikus užauginti su tais pačiais drabužiais ir žaislais, o čia staiga ima ir paaiškėja, kad kaip ir interjere, taip ir eksterjere į madą atėjo minimalistinis stilius…

Viktorija JUČINSKYTĖ

Klaipėdos universiteto Lietuvių filologijos absolventė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių