Jaunimo gretose savanorystė vis populiaresnė
Jaunas žmogus siekia išbandyti kuo daugiau naujų veiklų. Vienas iš būdų įgauti kitokios patirties, žinių bei susirasti draugų – savanorystė.
Kasmet – vis daugiau
Aktyviai savanorystės veiklas vykdančios Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės pareigas laikinai einanti Diana Ciparienė pasakoja, jog jau antrus metus priima vis daugiau savanorių: „Šiais metais jau turim 13, bet rudenį gali ir dar ateiti naujų narių. Kadangi biblioteka turi 25 filialus kaimuose, jaunimui labai patogu laiką leisti arčiau savo gyvenamosios vietos.“
Gargždų krašto muziejus su savanoriais taip pat dirba jau antrus metus, 2019 metais priėmė tris savanorius, o šiemet priėmė keturis, nors skaičius irgi dar gali keistis.
Padeda rasti artimą veiklą
Bibliotekos vadovė tikino, jog labiausiai trokšta, kad savanoriai nebijotų klausti, kalbėti, ieškoti malonių užsiėmimų: „Tada atsiranda kontaktas ir po truputį galima veiklas plėsti. Labai smagu, kai jaunuoliai pajunta bibliotekos pulsą ir jau patys pasiūlo įdomių idėjų.“
Muziejaus direktorės Sigitos Bučnytės nuomonė panaši: „Pirmiausia stengiamės išsiaiškinti, kuo paauglys domisi, galbūt galime pasiūlyti veiklų, artimų jo pomėgiams. Vienas pagrindinių mūsų, kaip priimančios įstaigos, tikslų yra savanorio pritapimas prie muziejaus kolektyvo. Taip pat norime, kad išbandytų įvairias darbo sritis: lankytojų priėmimą, edukacinių užsiėmimų vedimą, naujų paslaugų kūrimą.“
Prasmingai praleistas laikas
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos vadovė pastebėjo, jog jauni žmonės turi kuo daugiau žinoti apie juos supantį pasaulį. „Žinios turi būti kaupiamos ne tik iš knygų ar pasakojimų. Jie turi patirti. Labiausiai noriu, kad savanoriai bibliotekoje prasmingai praleistų jiems skirtą laiką. Kuo daugiau išmoktų, sužinotų ir pajaustų. Galėtų savimi didžiuotis, kad sugebėjo puikiai atlikti užduotis“, – sakė D. Ciparienė.
S. Bučnytė teigia, jog savanorystė naudinga abiem pusėms: „Tikiu, kad savanoriai, atlikdami paskirtas užduotis, susipažįsta su mieste veikiančiomis įstaigomis ir jų teikiamomis paslaugomis, įgyja bei gerina tam tikrus įgūdžius. Įstaigai pagalba taip pat naudinga, nes kartu su savanoriais analizuojame mūsų veiklą ir atsižvelgiame į jų pastabas, generuojame naujas idėjas. Be to, tai papildomos rankos mažame muziejaus kolektyve.“
Reikšmingiausi įgyvendinti darbai
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos savanorės buvo supažindintos su įstaigos sistema: darbuotojais, jų funkcijomis, skyriais, knygų fondais, vykdomais projektais. Pabendravus ir išsiaiškinus jų norus, buvo įtraukiamos į įvairias veiklas: savanoriavo komplektavimo skyriuje (padėjo tvarkyti naujai gautas knygas), abonemente (tvarkė nurašytas knygas, knygų fondą, rišo periodinę spaudą). Informacinio skyriaus darbuotojai supažindino su bibliotekos svetainės struktūra, „Facebook“ puslapiu bei „YouTube“ paskyra, pristatė mobilią studiją, išmokė dirbti kamera.
Informacinėmis technologijomis naudojosi ir muziejaus savanoriai: pildė svetainę nauja informacija, iniciatyvi savanorė kūrė filmą „Broliai Telšinskiai partizaninio karo sūkuryje“ bei pranešimus spaudai apie muziejaus veiklą, renginius.
Pagalbininkės sužinojo įdomių faktų
Aktyvi bibliotekos savanorė Neda Grikšaitė balandžio mėnesį atliko tyrimą apie jaunimo knygų skaitymą karantino metu. „Šia tema susidomėjau todėl, kad karantinas buvo įdomus laikotarpis įvairaus amžiaus žmonėms. Juk tai pasaulinio masto išbandymas, privertęs apgalvoti ne vieną visuomenės problemą. Analizuodama tyrimo rezultatus, sužinojau daug įdomių patarimų, kaip lengviau skaityti ir surasti sau tinkamą knygą. Temos vystymui skyriau tris keturias dienas, nes kartu su kuratore stengėmės viską ištobulinti, o tai užėmė nemažai laiko“, – „Jaunimo erdvei“ pasakojo mergina.
Klaipėdos valstybinės kolegijos Turizmo verslo studentė Laura Viršilaitė Gargždų krašto muziejuje atliko praktiką. Pirmakursė muziejaus patrauklumo ir naudingumo vertinimo tyrimą nusprendė įgyvendinti skatinama smalsumo – norėjo sužinoti, kodėl tiek mažai žmonių domisi muziejaus vykdomomis veiklomis. „Tiesa, ir pati muziejaus direktorė domėjosi Klaipėdos rajono gyventojų nuomone apie įstaigos naudą bendruomenei, ką galėtų pakeisti ateities plane“, – pridūrė L. Viršilaitė.
Marija ŠLIUOŽAITĖ
