Konfliktinė situacija
Socialinė darbuotoja – šeimos pagalbininkė ar baudėja?
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitoje šiuo metu 156 šeimos. Jų skaičius nuolat keičiasi: į sąrašą patenkama dėl nuolatinio girtavimo, vaikų nepriežiūros, socialinių įgūdžių stokos. Visose seniūnijose yra socialiniai darbuotojai, kurie dirba su šiomis šeimomis. Gyvenimo būdas jose nestandartinis, o motyvuoti tėvus, kad rūpintųsi savo vaikais – sudėtingas darbas. Socialiniams darbuotojams ne visada pavyksta sukurti gerus abipusius santykius, pelnyti socialinės rizikos šeimų pasitikėjimą. O konfliktuojant, prievarta pagalbos nesuteiksi.
Lankosi su policijos pareigūnu
„Bangos“ redakcijoje apsilankiusi Vėžaičių seniūnijos gyventoja D. (redakcijai pavardė žinoma) atvirai reiškė nepasitenkinimą Vėžaičių seniūnijos socialine darbuotoja Viktorija Pakalniškiene, dirbančia su socialinės rizikos šeimomis.
„Rugsėjo 3 d. ji su policijos inspektoriumi Gintautu Kundrotu atvyko į mano namus. Sakė gavusi skundą apie tai, kokias mes bulves valgome. Neįsileidau inspektoriaus, bet ir Viktorija nėjo. Visgi parodžiau bulves. Įtarė, kad vagiame jas, ir jau antrus metus“, – kalbėjo moteris.
D. teigė, jog V. Pakalniškienė nesilankiusi jos namuose nuo kovo 15 d. iki rugsėjo 3 d. „Kodėl ji neatvažiuoja į mano namus, jeigu aš įrašyta į apskaitą? Tai turėtų išbraukti, jeigu nebesilanko“, – samprotavo moteris.
Ji skundėsi šiai socialinei darbuotojai negalinti atverti širdies, nes už akių apkalbanti kitiems. „Ar tai etiška? Žmonės į mus žiūri skersomis. Ir kai su policijos pareigūnu atvyksta, tuoj aplinkiniai sukrunta: ką gi mes padarėme? Ji ir į kitas šeimas su policininku važiuoja. Betgi mes esame žmonės – nejaugi „viršesni“ turi teisę žeminti mus?“ – piktinosi D., tvirtindama, jog nuolat konfliktuojanti su V. Pakalniškiene, o anksčiau su kitomis socialinėmis darbuotojomis sutardavusi.
Be to, jai rūpėjo sužinoti, ar teisėti kai kurie policininko veiksmai. „Kartą apylinkės inspektorius G. Kundrotas su Viktorija buvo atvykęs į mūsų namus, kai nepilnamečiai vaikai buvo vieni. Policininkas atidarė spintos duris, ieškodamas mažojo sūnaus. Tuomet Viktorija paskleidė, kad mes aptekę utėlėmis, – skundėsi D. – Ir kodėl socialinė darbuotoja į socialinės rizikos šeimas važiuoja tik su policininku?“
Baugina priešiškumas
Vėžaičių seniūnijos socialinė darbuotoja V. Pakalniškienė sakė su socialinės rizikos šeimomis dirbanti 5 metus. „Šiuo metu seniūnijoje jų yra 18. Skaičius kinta – neseniai į apskaitą įrašytos dvi. Paprastai šiame sąraše atsiduria girtaujančios, vaikų neprižiūrinčios ir socialinių įgūdžių stokojančios šeimos“, – akcentavo ji.
V. Pakalniškienė neslėpė, jog į D. namus visada važiuojanti su apylinkės inspektoriumi G. Kundrotu arba su policijos pareigūne V. Capiene, dirbančia su nepilnamečiais. „Socialinis darbas priskiriamas prie pavojingų, rizikingų. Važiuodama į socialinės rizikos šeimą, nežinau, ką rasiu namuose. Gal ten bus neblaivių asmenų, o jų elgesys nenuspėjamas, jie būna agresyvūs. Bijau užeiti į D. namus viena, nes mama priešiškai nusiteikusi mano atžvilgiu. Jos 3 nepilnamečiai vaikai įrašyti į policiją dominančių vaikų specialų sąrašą, nes linkę nusikalsti. Mano teisė ir pareiga užeiti į šiuos namus pažiūrėti, ar vaikai auga saugioje aplinkoje“, – kalbėjo socialinė darbuotoja.
Ji pasakojo, jog rugsėjo 3 d. kartu su policijos pareigūnu nuvykusi į D. namus. „Jis norėjo patikrinti įtarimus, kad šeimos nariai laukuose vagia gyventojų bulves, o aš norėjau aplankyti šeimą. Tačiau nedrįsau įeiti į vidų, nes D. prieangyje šaukė paduosianti į teismą už šmeižtą“, – sakė V. Pakalniškienė.
Socialinė darbuotoja prisiminė kovo viduryje su policijos pareigūnais nuvykusi patikrinti, ar vaikai išėję į mokyklą. „Jie pasitiko priešiškai nusiteikę, vadino necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, grasino. Tėvų namuose nebuvo. Prašėme nusiraminti, bet pilnametis sūnus pasipriešino pareigūnui ir buvo nuvežtas į rajono Policijos komisariatą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Man, kaip liudytojai, teko lankytis teisme“, – pasakojo V. Pakalniškienė.
Ji tvirtino neapkalbanti D. šeimos. „Apie jos gyvenimą man praneša bendruomenės nariai: kad mama nesirūpina vaikais, jie elgetauja, valkatauja, – teigė V. Pakalniškienė. – Darbas su socialinės rizikos šeimomis – komandinis. Ir mano pareigybiniuose nuostatuose tai parašyta – tuo ir vadovaujuosi.“ Ji tvirtino, kad su kitomis šeimomis nekonfliktuojanti.
Pareigas primena atmintinė
Vėžaičių seniūnijoje socialinį darbą dirba ir vyresnioji specialistė Stasė Grykšienė. Jai teko ne vienerius metus padėti socialinės rizikos šeimoms. Šios specialistės teigimu, D. šeima niekuo neišsiskirianti iš kitų, tik daug nelaimių patyrusi. „Bet moteris dirba – džiaugiuosi, kad nepalūžo“, – sakė ji.
S. Grykšienė teigė esanti praktikė, todėl ir jos požiūris į šį darbą praktiškas: „Tai reiškia padėti asmeniui, šeimai suteikiant informaciją, paramą, paslaugas. Ant savo darbo stalo aš visą laiką turiu atmintinę, kurią susikūriau čia pradėjusi dirbti. Tai išmokos ir pašalpos, paslaugos, asmens ir šeimos dokumentai, būstas, buities sąlygos, sveikatos tikrinimasis, skolos, tėvų, vaikų užimtumas, bendravimas šeimoje bei kita. Tuo vadovaujuosi ir dirbdama su suaugusiais paramos gavėjais.“
Ji pridūrė, kad ir anksčiau, ir dabar tenka susidurti su įvairiais žmonėmis. „Su maloniais užtenka pasikalbėti ir problemą išsprendžia patys. Bet yra piktų, ligotų žmonių. Visgi penkis kartus pagyrus, galima nemokamą patarimą ir jiems pasakyti. Šį darbą dirbu jau 20 metų, tačiau ramiai miegu tik kas antrą naktį“, – pusiau juokais ištarė S. Grykšienė.
Vėžaičių seniūno Liudo Laukaičio teigimu, V. Pakalniškienė kvalifikuota jauna specialistė. „Jai trūksta patirties, tai gal ir padarė klaidų savo darbe. Man sunku spręsti, ar reikėjo pareigūno važiuojant į D. šeimą – darbuotoja savarankiškai renkasi darbo metodus. Bet aš pažįstu D. ir jos šeimą – teko daug klausimų spręsti, padėti jai, bet sulaukėme tik priešiškumo, – kalbėjo seniūnas. – Nemanau, kad blogais tikslais buvo lankomasi D. šeimoje.“ L. Laukaitis akcentavo, jog iš kitų socialinės rizikos šeimų skundų apie šią darbuotoją nesulaukęs.
Būtinas abipusis pasitikėjimas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė patikino, jog darbas su socialinės rizikos šeimomis labai atsakingas, sudėtingas, kasdien reikalaujantis kūrybiškumo, lankstumo. „Vienas iš kertinių dalykų – socialinių darbuotojų etika, besiremianti bendražmogiškomis vertybėmis. Siekiant tikslo, tai yra suteikti socialinių įgūdžių, integruoti šeimą į visuomenę, būtinas bendravimas, grindžiamas abipusiu pasitikėjimu. Labai gaila, kad šiuo atveju jo nėra. Kiekvienas renkasi savo darbo metodus, bet aš rinkčiausi kitą ir branginčiau kruopelę artumo, užsimezgusio su socialinės rizikos šeima. Yra nerašytų bendravimo dalykų, kuriuos reikia jausti“, – kalbėjo vedėja.
Pasak jos, šiose šeimose nestandartiniai gyvenimai, todėl jos įrašytos į apskaitą, su jomis dirba socialiniai darbuotojai. D. Gumuliauskienė neprieštarauja, jog kartais reikalinga kitų specialistų pagalba, tačiau tik išimtinais atvejais. „Juk kasdienės situacijos šiose šeimose nėra tokios sudėtingos, komplikuotos, kad nuolat būtų reikalingas policininkas. Iš tiesų socialinis darbas pavojingas, bet tai nereiškia, kad tose šeimose reikia kiekvieną kartą lankytis su apsauga“, – kalbėjo D. Gumuliauskienė.
Ji akcentavo, kad socialinis darbuotojas – ne represijos įrankis net esant nusikalstamai veikai. Jo vaidmuo – pagalbininko, o ne drausmintojo ir baudėjo. „Informacija apie žmogų turi būti saugoma ir neviešinama“, – pridūrė D. Gumuliauskienė.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Irenos Šaulytės nuomone, norint išspręsti socialinės rizikos šeimos problemas, reikia suburti komandą, kurioje būtų medikas, socialinis pedagogas, psichologas… „Jeigu socialinis darbuotojas įsitikinęs, kad nesaugu lankytis šeimoje, tai gali kviesti policijos pareigūną, tačiau reikia siekti gerų santykių, nes prievarta žmogus pagalbos nepriima. Taigi svarbu ieškoti kompromiso, nekonfliktuoti. Reikia ieškoti būdų įtikinti, jog pagalba šeimai reikalinga. Būtina ją motyvuoti spręsti savo problemas. Socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis pareiga – motyvuoti rūpintis vaikais, kad šie augtų su tėvais, o ne valstybinėse įstaigose“, – kalbėjo vedėja.
Virginija LAPIENĖ
