Kryžių Lietuva

Šurmulingame mūsų gyvenime formuojasi naujas vajus – saugoti gamtą, kuris pasireiškia karštligišku vamzdžių ieškojimu upių pakrantėse, detektyviniais padangų radiniais senose fermose ir isterišku medžių saugojimu. Viskas būtų gerai, jei toks gamtosaugos scenarijus būtų nuolat, tik bėda, kad tai tampa mada, o dažnai ir politiniu spektakliu. Ėmėm gyventi kaip kryžiuočių laikais –nepatenkinti politikų sprendimais ūkininkai žaliais kryžiais apsagstė savo laukus, Kaune, Vilniuje žiniasklaidą ir žmonių emocijas maitino kova dėl medžių. Dabar tai jau pasiekė Gargždus – apkryžiuotas miesto parkas.

Skaičiuoju, kelintas čia toks visuotinis sukilimas Gargžduose. Buvo Klaipėdos gatvės rekonstrukcija, kirto medžius, žmonės, ypač vyresnio amžiaus, vos ne su šakėmis ginti ėjo. Bet viskas įvyko kaip ir buvo suprojektuota, o didieji maištininkai dabar smagiai sėdinėja ant suoliukų ir šnekučiuodamiesi šildosi saulutėje. Emocijų banga plūstelėjo dėl Muzikos mokyklos pastato lipdinių, specialistai tarė svarų žodį, ir viskas nutilo. Pamatėm naujai Gargždų piliakalnį (va, ten tai medžių nepagailėta), akys apsiprato ir netgi gražu. Tad ir dabar tegul kalba specialistai, tegul įrodo, kad tikrai reikia taip išretinti parką. Gal geriau nebus kokios plynės jaunimui pasiraičioti, bet sveikas didingas medis tegul gyvena. Argi parke viską reikia sudėlioti griežtai pagal projektą? Gal tą projektą galima pakoreguoti? Juk ne šventa karvė.

Tačiau, kad parkas sulaukėjęs, tai tiesa. Medžiai išsiklaipę, priaugę naujų, menkaverčių bet kur ir bet kaip, senuosius reikia kruopščiai tikrinti, nes po kiekvienos didesnės audros pilna išvartų, prilūžusių didžiausių šakų, o jeigu tuomet po jį vaikščiotumėte, tai būtų tikrai baisoka, nežinai, kuris čia dar grafų Renės laikus menantis medis virsti ruošiasi. Tačiau parkas labai mėgstamas, nuo pat ankstyvo ryto čia bėgioja, sportuoja žmonės, vėliau suguža moksleiviai, mamos su vaikais užplūsta žaidimų aikštelę ir takelius. Čia gyvenimas verda. O savaitgaliais pilna išėjusių pasivaikščioti, pasigėrėti Minijos slėnio vaizdais, ir oras kitas, nereikia kvėpuoti svetimų namų dūmais. Deja, vakarop parko jaukumas baigiasi – tamsu kaip tunelyje, užtat patogu visokio plauko gaivalams tarpti. Taigi būtina jam įleisti šviesos, jaukumo, tvarkos. Senieji medžiai turi teikti pavėsį, bet nepaversti saulėto vakaro naktim.

Miesto bendruomenė visą laiką stengėsi pagražinti miesto parką: žaidimų aikštelė, treniruokliai, narcizų laukas. Dabar, žinoma, reikia didesnių injekcijų, bet nederėtų pulti į kraštutinumus, priešingai, tegul kompetentingi žmonės sprendžia ir visuomenei įrodo, kad tai ne kažkieno užmačia, o noras deramai sutvarkyti šią gargždiškių mėgstamą erdvę. Prisipažinsiu, nedaug apie šį projektą žinau, bet kai kas pralinksmino, pvz., vyšnių sodas, pievelės pasigulinėjimui. Čia kaip Eliziejaus laukuose Paryžiuje? Gal užteks gražios aplinkos, tvarkingų takų ir suolelių? Tokioje rusų komedijoje „Karnavalo naktis“ profesorius skaitė paskaitą apie socializmo utopijas, kaip Marse obelys žydės. Man kažkodėl su tuo asocijuojasi šis vyšnių sodas. Na, dar gal šiek tiek su Čechovu. Bet vėlgi, tikiu, kad bus pažiūrėta ir praktiškai, ir estetiškai. Juk dirba specialistai, kuriuos žmonės nori žinoti, tad derėtų įvardinti juos ir su jais padiskutuoti, kad paskui nebūtų, kaip namo renovacijos metu. Žmonėms ėmus skųstis, kaip nepraktiškai sugalvotos balkonų stoginės, kiti dalykai, ėmus svarstyti, jog gal būtų dar galima keisti, architektas pasipūtė ir išdidžiai nesileido nė į kalbas. Supraskit, nėra čia ko su neišmanėliais diskutuoti. Jis gi geriau žino. Bet juk ne jam gyventi ir ne jo čia pinigais mokama už nevykusį sprendimą. O gal reikėjo namą apklijuoti kryžiais?

Kryžiaus ženklu žegnojamasi, laiminama, prie kryžiaus meldžiamasi, tad nereikėtų jo bet kaip valkioti. Geriau tegul lieka tik sparnuotose frazėse, kaip antai: atsikryžiavoti (atsikratyti), nešti savo kryžių (susitaikyti su gyvenimo sunkumais). Gal dar kalbant apie šią parko problemą tiktų kryžiaus keliai, t. y. sunkūs gyvenimo ar veiklos etapai. O juos įveikti galima tik aiškumu ir bendru susitarimu.

Dalia DAUGĖLIENĖ

Gargždiškė


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Karūnuotieji

Covid-19 nesirenka nei pagal amžių,…

Plačiau »

Agnė ADOMAITĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar laikotės karantino?