Laiškas nuo paskutinio pasakojimo puslapio
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka moksleivius buvo paraginusi rašyti rašinius tema „Skaitau ir tuo didžiuojuosi“. Šįkart spausdiname dalyvės rašinį. Karantinas ir kitiems moksleiviams yra puiki proga susidraugauti su knyga ir lavinti savo skaitymo įgūdžius.
Sveiki, rašau jums laišką aš, paskutinis pasakojimo puslapis. Džiaugiuosi, kad esu paskutinis, nes mane vaikai ir suaugusieji labai nori pasiekti bei sužinoti, kuo baigsis istorija. Nežinau, kaip kiti knygų puslapiai jaučiasi, ką išgyvena ir patiria, bet kartais norėčiau būti pirmuoju, nes manimi prasidėtų istorija ir jus perkelčiau į veikėjų pasaulį. Tačiau šis laiškas yra džiaugsmingas, nes pasidalinsiu savo mintimis, kodėl skaitytojams dažniausiai yra smagu ir gera pasiekti įvairių knygų pabaigas, kitaip tariant, pasiekti mane, paskutinį pasakojimo puslapį.
Nuostabu skaityti knygas ir pasiekti jų pabaigą, nes kai įsijauti į veikėjo gyvenimą, kai imi sekti jo mintis ir patyrimus, išgyveni ne tik jo džiaugsmą, bet ir bėdas. Ir kai jam nutinka blogi dalykai, tu taip pat liūdi. Todėl ir lauki manęs, paskutiniojo puslapio, kad įsitikintum, jog istorija baigsis laimingai. Tinkamą knygą tu gali išsirinkti pagal tau patinkantį žanrą, pavadinimą ar perskaitytą ištrauką. Taip pat nuostabu, kai knygoje gali atrasti gražių sakinių, žodžių, kurių nesi girdėjęs, pamokymų bei gyvenimą keičiančių įvykių. Kai mano šeimininkė Jonė ėmė skaityti daug knygų, ji geriau rašo rašinėlius, jos kalba turtingėja sinonimų ar tiesiog gražesnių lietuviškų žodžių.
Aš, kaip knygos puslapis, suprantu, kad Jonė ir kiti vaikai keliauja po Lietuvą ir pasaulį, eina į filmus, lankosi teatruose. Taip jie irgi daug sužino. Knygos, pavyzdžiui, apie kalnus, lavina vaizduotę, o tikruose, realiuose kalnuose grožiesi gėlėmis, gyvūnais, upėmis, kriokliais, įdomių formų akmenimis, prarajomis, medžiais, tankiomis eglėmis, paukščių garsais. Kai virš kalnų tvyro paslaptingas rūkas, labai gražu. Tačiau kelionės brangiai kainuoja, tad skaitydamas knygas (paimtas iš bibliotekos, ar tas, kurias nuperka mama su tėčiu) irgi gali keliauti ir vis tiek jaustis laimingas.
Noriu dar pasakyti, kad knygas yra gera skaityti, kai žinai, apie ką skaitai, kodėl tai darai, nes juk taip gali pažinti save, būti įdomus draugams, atrasti savo hobį. Noriai skaitanti knygas mano bičiulė Jonė neseniai pabaigė istoriją apie žirgus, aistringai jais domisi nuo pat vaikystės ir pagaliau išmoko jodinėti. Šią vasarą ji net stovyklaus tokioje stovykloje, kurioje organizuojamos edukacijos su žirgais. Tad pritariu Karolio Goldonio minčiai: ,,Žmogus, kuris rankose turi vertingą knygą, niekada nebus vienišas.“ Nors aš paskutinis, niekada nesijaučiu vienišas, nes tu manęs lauki.
Pagarbiai
Tavo knygos paskutinis pasakojimo puslapis
Jonė RUSTEIKAITĖ
„Kranto“ pagrindinė mokykla, 6 kl.
