Meilę Lietuvai žygyje reiškė ir šveicaras

Šveicaras O. Kleras – pirmasis užsienietis, Lietuvoje įveikęs 1000 km. Kariškis širdyje jaučiasi lietuvis. Jo svajonė – gyventi Lietuvoje. Patyręs žygeivis nepraleidžia nė vieno mūsų šalyje organizuojamo pėsčiųjų žygio. Šeštadienį jis Vakarų Lietuvos „Kęstučio ir žemaičių apygardų partizanų kovų ir pergalių keliais“ įveikė beveik 40 km, taip pagerbdamas mūsų šalies didvyrių atminimą.

Pėsčiųjų žygis istorinėmis vietomis rajone subūrė gausų būrį žygeivių. Apie 200 Krašto apsaugos savanorių, šaulių, skautų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, pavienių keliautojų šeštadienį iškeliavo iš Daukšaičių, aplankė partizanų kovų ir žūties vietas Veiviržėnų, Vėžaičių ir Švėkšnos seniūnijose. Pirmą kartą veiklių gargždiškių asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ organizuotas žygis tapo net tarptautinis. Mat ilgąjį atstumą – beveik 40 km – įveikė patyręs žygeivis šveicaras Oliveris Kleras. Laisvai lietuviškai kalbantis kariškis pripažino, kad jam Lietuva – tiesiog atrastas lobis. Šveicarą sužavėjo ir užbūrė čia organizuojami pėsčiųjų žygiai, Lietuvos istorija, gamta ir žmonės. Tad jo svajonė – gyventi mūsų šalyje.

Širdyje – lietuvis

– Lietuvoje jaučiatės lyg žuvis vandenyje. Kokie gyvenimo vėjai atnešė į mūsų šalį?

– Pirmą kartą apie Lietuvą sužinojau prieš šešerius metus. Dalyvavau tarptautiniame žygyje, kuriame susipažinau su būreliu lietuvių. Jų pasakojimai apie tėvynę, joje vykstančius žygius, skirtus šalies istorijos puslapiams atminti, mane sužavėjo. Žygeiviams daviau pažadą, kad šią šalį aplankysiu. Esu kariškis, duotas žodis – garbės reikalas. Tad nieko nelaukęs nusipirkau lėktuvo bilietus Lietuvon. Taip atradau šią mano gyvenimą pakeitusią šalį. Mėgaujuosi kiekviena akimirka, praleista netikėčiausiuose Lietuvos kampeliuose, kuriuose lydi kasdieniai iššūkiai ir pergalės. Gamtos grožis, nuoširdūs ir draugiški žmonės. Apie Lietuvą galėčiau kalbėti ir kalbėti. Myliu šią šalį. Širdyje jaučiuosi lietuvis.

– Gyvenate Šveicarijoje. Galbūt atrasta meilė Lietuvai lems ir gyvenamosios vietos keitimą?

– Prieš beveik ketverius metus savarankiškai pradėjau mokytis lietuvių kalbos, o dabar pusmetį gyvenu Vilniuje ir kalbos įgūdžius tobulinu Vilniaus universitete. Gyventi Lietuvoje – mano svajonė. Tad tik laiko klausimas, kada jai lemta išsipildyti.

Pirmasis užsienietis, Lietuvoje įveikęs 1000 km

– Kaip sužinojote apie žygį Vakarų Lietuvos „Kęstučio ir žemaičių apygardų partizanų kovų ir pergalių keliais“?

– Priklausau Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijai. Aktyviems organizatoriams paskleidus žinią apie pirmąjį kartą organizuojamą žygį Klaipėdos rajone net nedvejojau, kad dalyvausiu ir žengsiu partizanų kovų ir pergalių keliais. Man buvo garbė išgirsti didvyrių istorijas iš jų giminaičių lūpų. Juk partizanai kūrė skaudžią, bet garbingą Lietuvos istoriją. Tikiuosi, kad šis žygis taps tradicija, ugdančia jaunimo ir visuomenės patrio­tinę sąmonę, o žygeivių gretose išvysime vis daugiau užsieniečių.

– Žygyje be vargo įveikėte 40 km. Esate patyręs žygeivis?

– Esu kariškis. Ištvermės ugdymas, fizinis aktyvumas – man būtini lyg oras. Dalyvauju įvairiose misijose Bosnijoje ir Hercegovinoje. O žygiai yra mano pomėgis ir aistra. Liūdna, tačiau tėvynėje Šveicarijoje jie yra nykstantis sportas. Lietuvoje įgaunu antrąjį kvėpavimą, vos galėdamas ant rankų pirštų suskaičiuoti žygių gausą. Štai praėjusiais metais Pėsčiųjų žygio asociacija mane įvertino kaip pirmąjį užsienietį, Lietuvoje nužygiavusį 1000 km.

– Galbūt pastebite Lietuvos pėsčiųjų žygių išskirtinumų?

– Į žygeivių gretas gausiai jungiasi jaunimas. Širdis džiaugiasi stebint jų spindinčias akis ir reiškiamą tiek pilietinę pareigą, tiek meilę Tėvynei.

Daugiau apie pėsčiųjų žygį Vakarų Lietuvos „Kęstučio ir žemaičių apygardų partizanų kovų ir pergalių keliais“ skaitykite kitame „Bangos“ numeryje.