Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro ateities planuose – moderni ir šiuolaikiška laboratorija

Naujoji Sveikatos centro laboratorijos vedėja E. Drigotienė apie laboratorijų optimizavimą: „Kol kas pacientai nepajuto didelių pasikeitimų, išskyrus laboratorijos darbo vietos pasikeitimą, bet tikimės, kad greitai naujus pokyčius jie pastebės ir įvertins teigiamai. Manau, kad visos investicijos atsipirks, kai šią gydymo įstaigą rinksis nauji pacientai ir darbuotojai.“

Siekiant tobulinti teikiamas paslaugas, užtikrinti efektyvesnę jų veiklą bei gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams, nutarta reorganizuoti Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrą ir Gargždų ligoninę, įsteigiant vieną bendrą įstaigą – Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centrą. Jis pradėjo funkcionuoti birželio mėnesį.
Tęsiant pradėtus darbus, imtasi ir kitos pertvarkos – buvusių poliklinikos ir ligoninės laboratorijų optimizavimo. Apie šį procesą, kylančius iššūkius ir naudą pacientams kalbėjomės su naująja laboratorijos vedėja Egle DRIGOTIENE.
Pradžia – nelengva
Darbą uostamiestyje į naujas pareigas Gargžduose išmainiusi E. Drigotienė neslepia, jog nauja pradžia nėra lengva, mat teko įšokti į patį darbų sūkurį, gal net chaosą, kai įstaiga ėmėsi dviejų laboratorijų jungtuvių.
„Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro laboratorijoje tebevyksta gruodžio pradžioje prasidėję optimizavimo darbai, kurie yra nemažas išbandymas. Tai – ne vien dviejų kolektyvų susijungimas, analizatorių sunešimas į bendras patalpas ar dviejų skirtingų darbo tvarkų susisteminimas. Kai kurie procesai dar tebevyksta ir, planuojama, kad vyks iki pat pavasario“, – tikina laboratorijos vedėja. Pasak jos, kol kas dar anksti vertinti, ar priimti optimizavimo sprendimai išeis į naudą. Visgi tikimasi, jog pertvarka teigiamai atsilieps tiek įstaigos darbuotojams, tiek pacientams.
Anot pašnekovės, nuo jos darbo Sveikatos centre Gargžduose pradžios praėję keturi mėnesiai buvo ypač intensyvūs – reikėjo viską sustyguoti, kad darbas nenutrūktų. „Tikiuosi, praėjus dar tiek pat laiko, bus galima pasidžiaugti, kad sprendimas įkurti vieną laboratoriją pasiteisino. Nors kol kas darbuotojams krūvis nesumažėjo, bet, tinkamai pasiskirsčius darbus bei įdiegus laboratorinę informacinę sistemą, viskas turėtų vykti be trikdžių“, – sako vedėja, kartu vildamasi, jog gydymo įstaiga taip pat turės galimybių investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą bei laboratorijos įrangos atnaujinimą, senus analizatorius pakeičiant naujais ir moderniais.
Sieks kokybės standartų
Užsiminus apie poreikį atnaujinti laboratorijos įrangą, teiravomės, o kokia situacija su laboratorijos informacine sistema. Vedėja patikina, jog ateityje pasikeitimų žadama ir čia. Pasak jos, planuojama įdiegti modernią laboratorinę informacinę sistemą, padėsiančią užtikrinti licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros laboratorinės diagnostikos paslaugų teikimą bei tinkamą klinikinių laboratorinių tyrimų nomenklatūros sąrašo taikymą.
„Inovatyvi sistema, atitinkanti šiuolaikinius laboratorijos kokybės standartus, pritaikyta dirbti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktus. Su sistema galės atlikti visas šiuo metu vykdomas funkcijas bei realizuoti analogiškas, mažiau imlias rankiniam darbui. Tuo pačiu tikimės, kad tai padės spręsti ir darbuotojų trūkumo problemą bei daugelio procesų automatizavimą“, – ateities planais dalijasi vedėja.
Planuose – ir procedūrinis kabinetas, kuriame visą įstaigos darbo laiką pacientai galėtų gauti kraujo paėmimo paslaugas vienoje vietoje. Jame kraujas būtų imamas tiek iš piršto, tiek iš venos, tad pacientams nebereiktų blaškytis iš vieno kabineto į kitą. E. Drigotienės žodžiais, įgyvendinus šį modelį, būtų sutaupyta laiko ir gerėtų pacientų aptarnavimo kokybė. Tinkamiausia kraujo paėmimo procedūra pacientui būtų parinkta pagal paskirtus tyrimus.
Kaip pastebi vedėja, labai svarbu, kad specialistai kraujo paėmimą iš piršto atliktų tik tais atvejais, kai paciento venos smulkios, giliai nuo odos paviršiaus, sunkiai matomos ir pasiekiamos, trapios, ar tiesiog nepavykus paimti veninio kraujo, o tyrimai yra skubūs ir būtini. Kapiliarinis kraujas neva neturėtų būti pirmo pasirinkimo ėminiu, norint atlikti išsamius laboratorinius tyrimus.
„Tikimės, kad tyrimų koncentracija vienoje laboratorijoje padės pagerinti bei pagreitinti paslaugų prieinamumą. Dažnai pirminėje grandyje atlikti tyrimai būna kartojami antroje, pacientą nukreipus į stacionarą. Dabar vienos gydymo įstaigos gydytojai matys laboratorinių tyrimų rezultatus. Planuojama, kad, pacientui atlikus tyrimus įstaigoje jam pageidaujant, bus galimybė gauti juos į savo elektroninį paštą arba e.sveikatos portalą. Jam nebereikės vykti į įstaigą vien tik dėl laboratorinių tyrimų atsakymų. Gydytojas pats galės su juo susisiekti dėl tolimesnio gydymo ar nukreipimo pas kitą gydytoją specialistą“, – aiškina naujoji Sveikatos centro darbuotoja.
Didesnis tyrimų spektras
O ar plėsis tyrimų sąrašas? E. Drigotienės teigimu, įstaiga tikisi, jog pacientams prieinamomis kainomis bus galima pasiūlyti ir papildomų tyrimų. Anot jos, iš mokamų tyrimų nenorima uždirbti pelno, bet siekiama žmonėms pasiūlyti tokius tyrimus, kurie jiems išties reikalingi. Mokami tyrimai būtų tie, kurie nėra gydytojo paskirti. Pavyzdžiui, gydytojas kartą per metus nemokamai gali skirti vieną lipidogramos tyrimą, tačiau, pacientui pageidaujant, jį būtų galima atlikti ir dažniau, tik už jį jau tektų sumokėti.
„Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos – ribotos, o ligonių kasos apmoka tik tuos tyrimus, kurie atitinka indikacijas, nustatytą jų dažnį. Papildomi tyrimai nekompensuojami. Todėl pacientams norime užtikrinti ne tik paslaugų, bet ir kainų prieinamumą. Nes, keičiantis visuomenei, žmonės vis daugiau dėmesio kreipia į sveikatą, jiems įdomu išsitirti profilaktiškai. Pacientams pageidaujant, norime pasiūlyti atlikti papildomus tyrimus, skirtus atskiroms amžiaus grupėms, moterims, vyrams ar vaikams“, – teigia pašnekovė ir akcentuoja, jog centralizuotos laboratorijos esmė – darbo optimizavimas, didesnis tyrimų spektras ir efektyvus kaštų naudojimas.
Geresnis kokybiškų paslaugų prieinamumas – vienas iš prioritetų. Laboratorijų darbo koregavimas, sutelkiant beveik visus tyrimus vienoje laboratorijoje, E. Drigotienės nuomone, turėtų pasiteisinti ne tik gydytojams ir pacientams, bet ir laboratorijos darbuotojams, kurių darbo sąlygos turėtų gerėti.
Šiuo metu Sveikatos centro laboratorijoje dirba 10 laboratorinės medicinos specialistų. Laboratorija įsikūrusi 3-iame buvusios Gargždų ligoninės patalpų aukšte, laboratorijose kraujo paėmimo procedūrinis kabinetas – B korpuso antrame aukšte, už įstaigos buhalterijos, tačiau šios patalpos – laikinos, mat laukiama naujų laboratorijai pažadėtų erd­vių įrengimo, kurios, kaip tikimasi, pagerins darbo sąlygas bei atitiks visus šiuolaikinės modernios laboratorijos reikalavimus.
„Mums svarbu, kad visi mūsų pacientai ir jų gydytojai būtų patenkinti“, – pastebi laboratorijos vedėja.
Gintarė KARMONIENĖ
Eglės DRIGOTIENĖS asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content