Mirusieji sujungia ir gyvuosius

Kapinės kartais tampa gyvųjų nesutarimų, konfliktų ir net bylinėjimosi priežastimi, bet šį kartą noriu pasidalinti kitokia patirtimi.

Nepažįstu žmonių, kurie tvarko savo artimųjų kapą už to, kuriame prieš keturiasdešimt metų kaimo kapinaitėse palaidojome močiutę, vėliau – mamą ir tėtį. Tuos du kapus skirtingose eilėse skiria gana platus smėlio takas. Nė karto nėra buvę, jog tvarkydami kapą nepažįstami žmonės paliktų bent ruoželį suplūkto smėlio palei mūsiškį. Kas kartą atvažiavusi į kapines ir radusi tvarkingai nugrėbtą mano artimųjų ir kitą kapą skiriantį taką pagalvoju, kad mirusieji sujungia ir gyvuosius. Tikiu, jog tie nepažįstami žmonės jaučia mano geras mintis ir, kai ilgėliau nebuvę pamato taip pat išpurentą tako smėlį, pamąsto, kad nedideli dalykai gali būti reikšmingi.

Birutė VOLUNGEVIČIENĖ


Taip pat skaitykite:

Šventės rajone: džiugins gražios ir atsakingos iniciatyvos
Stabdoma Gargždų ligoninės  Vaikų ligų skyriaus veikla: lovos reikalingos COVID-19 pacientams
Koalicija: darbų įgyvendinama daugiau nei buvo suplanuota
Į Endriejavą paskirtas klebonas tęsia pažintį su Žemaitija
Kūrėjo eilėraščiuose glūdi paprasta pasaulio erdvė
Judrėnų kultūros namų 50-metis:  žiūrovus traukę originalūs projektai
Karantinas rajono bibliotekoms – (ne)baubas
Visuomenės tolerancijos dėlionė – Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje
Gyventojai šąla – kaltų nėra
Žemaitėška tatuiruotė kel sosėduomiejėma ėr šīpsėnas
Kningas pristatīmė – žemaitėška ruoda
Parduotuvėje „Tikra“ Gargžduose – tikri produktai imunitetui stiprinti
1991 m. sausio 13-oji mūsų atmintyje

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Akivaizdu

Laimėti varžybas – viena, o pasidalinti…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook