Pandemijos išbandymai – Gargždų PSPC
Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija buvo iššūkis visoms įstaigoms, tačiau ypač gydymo. Veiklą teko perorientuoti kone 180 laipsnių kampu. Apie prabėgusius 2020-uosius kalbamės su Gargždų PSPC vyriausiuoju gydytoju Petru SERAPINU. Jo vadovaujamos įstaigos ataskaita patvirtinta dar kovo pabaigoje vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje.
169,375 – tiek iš viso etatų yra Gargždų PSPC. Fizinių asmenų skaičius 166, atvykstančių iš kitos įstaigos – 15.
Personalas – be esminių pokyčių
– Papasakokite apie įstaigos tikslus 2020-aisiais ir koks buvo įstaigos personalas šiais pandeminiais metais?
– Įstaigos tikslas – teikti kvalifikuotas, kokybiškas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, gerinant gyventojų sveikatą, mažinant sergamumą ir mirtingumą, didinant prevencinių programų apimtis. Dėl personalo esminių pokyčių nebuvo. Jeigu skaičiuotume etatais, tai 2020 m. buvo 1 įstaigos vadovo etatas, 2,5 – pavaduotojų, 1 – įstaigos finansininkas, 32,625 – gydytojų, 83 – slaugytojų, 49,25 – kito personalo. Iš viso – 169,375 etato.
– Kiek pacientų yra prisirašiusių prie įstaigos? Ar būta jų skundų?
– Ataskaitinių metų pabaigoje buvo prisirašę 25 117 pacientų. Gausiausia amžiaus grupė 50–65 metų amžiaus. Iš viso buvo gauti 7 skundai. Raštu kreiptasi dėl Greitosios medicinos paslaugų suteikimo kokybės, taip pat dėl bendravimo, informacijos suteikimo, teikiant šeimos gydytojo paslaugas. Žodžiu 5 kartus skųstasi dėl nuotolinių ir tiesioginio kontakto šeimos gydytojo paslaugų prieinamumo COVID-19 ligos metu. Pasitvirtinusių skundų skaičius – 1.
Apsilankymų sumažėjo
– Kaip keitėsi suteiktų ambulatorinių paslaugų kiekis, kai tiesioginiai kontaktai buvo apriboti, prioritetas teiktas nuotolinėms konsultacijoms?
– Natūralu, kad dėl susiklosčiusios situacijos bendras apsilankymų skaičius pas gydytojus (neįskaitant odontologų, psichiatrų) sumažėjo. 2019 m. fiksuoti 158 968 apsilankymai, o 2020 m. – 135 647. Tai yra per 23 tūkst. mažiau. Galime palyginti ir apsilankymų skaičius, tenkančius vienam etatui. Pavyzdžiui, šeimos gydytojo etatui teko 7 271 apsilankymai (453 apsilankymais mažiau nei 2019 m.). Mažiau apsilankymų teko ir psichiatro, vaikų ligų gydytojo, odontologo, ypatingai chirurgo, ginekologo etatams.
– Pandemija uždėjo apynasrį ir prevencinių programų vykdymui, ar tiesa, kad jų apimtys sumažėjo drastiškai?
– Deja, bet neturėjome galimybių įvykdyti suplanuotų kiekių. Pagal Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą buvome numatę 2100 informavimo paslaugų (suteikėme 748), taip pat planuota 2100 tepinėlio paėmimo ir įvertinimo paslaugų (atlikta 503). Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje planuota 1956 paslaugų. Pavyko įvykdyti 534. Asmenų, priskiriamų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programoje buvome numatę 5995 paslaugų, įvykdėme 1382. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos, atrankos ir prevencijos priemonių programoje planavome 4260 paslaugų, įvykdėme 1073.
Daugiausia – medicinos technikai
– Papasakokite apie įstaigos įsigytą ilgalaikį turtą, kam daugiausia išleista?
– Iš viso ilgalaikiam turtui įsigyti 2020 m. išleidome 214 377 Eur. Iš šios sumos daugiausia – 131 867 Eur medicinos technikai ir medicinos inventoriui. Didžioji dalis įsigyta Europos Sąjungos lėšomis, mažoji – įstaigos. Pavyzdžiui, 86 tūkst. Eur skyrėme gydytojo odontologo darbo vietos įrangai, 4 vienetams. 20 vienetų šeimos gydytojų krepšių kainavo per 19 tūkst. Eur. Per 13 tūkst. Eur skyrėme 3 defibriliatoriams įsigyti. Kita įranga ir inventorius atsiėjo 82 510 Eur. Laboratorijos analizatorių valdymo programinė įranga kainavo per 12 tūkst. Eur, Laboratorijos kokybės kontrolės programinė įranga – per 11 tūkst. Eur. Pacientų įeigos su temperatūros kontrole sistema – per 11 tūkst. Eur, kvapų šalinimo sistema (3 vnt.) – per 3 tūkst. Eur, palapinė – per 750 Eur.
– Koks 2020-aisiais buvo įstaigos pajamų ir sąnaudų santykis? Ar pavyko subalansuoti biudžetą per pandemiją?
– Siekis visada būna pasiekti teigiamą rezultatą. Ant ribos, bet pavyko. Tačiau, kai suduriant galą su galu lieka keli šimtai eurų, tai yra visiškas atsitiktinumas. Manau, ir praėjusieji, ir šie metai šiuo atžvilgiu gali būti panašūs. Yra nemažai papildomų veiklų, funkcijų daugėja: kaupiniams imti reikia darbuotojų, mobiliajame punkte taip pat, skiepijimo mastai vėlgi įgauna vis didesnį pagreitį. Kiekvienas darbuotojas nori už papildomus darbus užmokesčio, o kompensuojama yra nevisiškai. Ką paskiria, neužtenka motyvuoti darbuotojui, kad dirbtų atitinkamą darbą.
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
