Poetas gali pasakyti tik tai, ką pats yra sukaupęs

Pirmieji įspūdžiai

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka balandžio 25 d. pristatė ką tik išleistą vietinių kūrėjų almanachą „Laikas eina žingsniais atsargiais“. Parsinešusi tą knygą į namus, puoliau skaityti. Supratusi, kad neužteks laiko viskam, apsiribojau poezija, bet ir poetams teko pridėti dalį nakties, nes almanache jų per trisdešimt. Netikėjau, kad tiek daug kūrybiškų žmonių Klaipėdos rajone.

Verta pasidžiaugti, bet paminėti visų neįmanoma, todėl rašysiu apie būdingus tam tikrom grupėm bruožus, nes yra panašių, artimų vienas kitam eilėraščių, nors juos parašė skirtingi autoriai. Pirmąją grupelę pavadinčiau „Eilėraščiai sau“. Tematika paprasta: apie save, savo namus, artimus žmones, prabėgusią vaikystę ir gamtą, esančią už lango. Nėra čia didelių problemų, meninės priemonės pasitaiko tik retkarčiais, nėra paslėptų minčių, viskas pasakoma tiesiogiai ir nuoširdžiai, paprastais kasdieniškais žodžiais. Gerai, kad šie eilėraščiai pateko į almanachą, nes turi nemažai gerbėjų, kurie sako: „Ir man taip būna, kaip parašyta, tik aš nemoku eiliuoti, o tų sudėtingų neįkertu, todėl neskaitau.“ Bet yra ir kitas lazdos galas: paskaitei ir nieko naujo nesužinojai, ir mąstyti nėra apie ką – kas pasakyta, viskas žinoma, gal jau ne kartą girdėta. Ir gražaus žodžio nesuradai. Todėl kuriantiesiems tuos eilėraščius patarsiu: skaitykit kitų kūrybą, pabūkit jos kritikais, išeikit iš savo kiemo, pamatykit kitų džiaugsmus ir rūpesčius, paieškokit tinkamų žodžių savo minčiai išreikšti. Juk tokia turtinga lietuvių kalba. Būna, kad poetai ir naujadarus sugalvoja. Tada kitame almanache jūsų kūryba bus pavadinta eilėraščiais apie sudėtingą gyvenimą. Arba... rašysit eilėraščius tik sau.

Ir šitame almanache yra kūrinių apie sudėtingą gyvenimą. Pacituosiu visą Dianos Jusčienės eilėraštį, iš kurio paimtas gražus ir prasmingas šios knygos pavadinimas:

Piramidė

Laikas eina žingsniais

atsargiais.

Laikas eina

žingsniais pagarbiais,

pro tavo grožį

ir didybę,

amžinoji Cheopso piramide.

Daug vardų ištrynė

amžių bėgsmas,

daug sugriovė

miestų ir tvirtovių,

tik tu nepaliesta

nykimo dėsnių,

nugalėjusi laiką,

stovi.

Kaip toli nuskrido poetės žvilgsnis ir sugebėjo įžvelgti piramidės didingumą bei galybę, nugalėjusią laiką. Skaitytojas, susidomėjęs tais vaizdais, manau, svarstys, kas tą piramidę, tokią galingą, pastatė?.. Kas pasaulyje išlieka po žmogaus mirties nugalėdamas laiką? Gal kūryba ir knygos? Gal geri darbai? Gal išauginti dori vaikai? O gal nemirtinga žmogaus siela?..

Apie sudėtingą žmogaus gyvenimą savo eilėraščiuose rašo Martynas Gerulis, save pristatęs „Esu jaunuolis“, bet jo mintys vertos brandaus žmogaus mąstymo:

Statome sienas nuo savęs

Nes nebežinome, kas mes

Apgaulių liūne

Jau mūsų net su žiburiu neras

Ir svajojame apie svajones ir dedame

Į jas prasmes.

Nesvarbu, kurioj tu pusėj, laikas

Eis ir be tavęs!

Ne vienas poetas rašo apie meilę, bet daugelis nevaizduoja to jausmo kaip lengvo debesėlio. Dažnai meilės jausmas su ašara, o dar dažniau su dideliu rūpesčiu. Negaliu nepacituoti bent vieno Ruslano Simonaičio posmelio:

Leisk man,

leisk man, dieve,

viesulu pakilti,

Išvaikyt virš mūsų

debesis kančių.

Aš galiu dėl meilės

Viską padaryti,

Tik neleisk kentėti

tam, ką aš myliu.

Norėčiau dar daug posmų pacituoti, bet jau peržengiau normalaus straipsnio ribas. Tikiuosi, skaitytojai patys suras tuos eilėraščius. Baigdama noriu pasakyti, kad, mano nuomone, kai kurie almanacho poetai yra verti platesnės skaitytojų auditorijos ir profesionalių kritikų įvertinimo. Aš – tik skaitytoja, mėgstanti poeziją. Dėkoju kūrėjams ir šio gražaus leidinio „Laikas eina žingsniais atsargiais“ rengėjams.

Donata LEKETIENĖ


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Vasaros vajai

Kaip bėga jūsų vasara? Manau, kad labai…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar dalyvausite Jūros šventėje?