Problema

Veiviržėniškiai ryžtingai ėmėsi gelbėti savo būstą

1983 metais Veiviržėnuose, Laisvės g. 2, statytas 11 butų namas galų gale sulaukė pagalbos – pradėta jo renovacija. Namas apsuptas pastolių, kalbinti butų savininkai džiaugiasi, tačiau „Bangos“ redakcija sulaukė ir vieno iš jų skundų. Tad keliaujame į Veiviržėnus.

Kritinė būklė

Pačiame Veiviržėnų centre stovinčio namo būklė liūdna – nuo lauko sienų byra plytos, kiauri pamatai, nešiltintas stogas, ką jau kalbėti apie nesandarius, kiaurai perpučiamus balkonus, langus, laiptinę. 1998 m. namo gyventojai iš Veiviržėnų komunalinių patarnavimų UAB gavo įspėjimą, kad jų įmonė namo nebešildys, todėl 1998–1999 metų šildymo sezonui patarė ruoštis patiems. Kiekvienas butas įsirengė savo šildymo įrangą – dauguma pasistatė krosnis. Tikriausiai mažų miestelių gyventojai yra rūpestingesni. Matydami, kaip pamažu griūva jų būstas ir suprasdami, kad niekas neateis į pagalbą, jei patys nesirūpins, namo gyventojai susitarė atnaujinti bendro naudojimo objektus.

Nelengva pradžia

2004 metais name įsteigta bendrija, tačiau iki renovacijos pradžios turėjo praeiti dar septynetas metų. Tada prie bendrijos vairo stojo jos narių išrinkta jauna ir energinga pirmininkė Ingrida Beniulienė. Ilgokai namo gyventojai kalbėjosi, tarėsi, svarstė, abejojo, žvelgė į vis labiau žaizdotas namo sienas, šiurpo prieš artėjančias žiemas, kol nusprendė – reikia ryžtis. O nuo ko pradėti? I. Beniulienė pasakoja, jog patarimų kreipėsi į Gargžduose Klaipėdos g. 27 renovuoto namo bendrijos pirmininką Remigijų Daračių. „Važiavau, patarinėjau“, – trumpai prisipažįsta R. Daračius. 2011 m. gegužės 18 d. bendrijos susirinkime nutarta renovuoti namą pagal daugiabučių namų renovacijos programą. Susitarta apšiltinti namo sienas ir stogą, sutvarkyti pamatus, pakeisti langus butuose ir laiptinėje, užsandarinti balkonus. Nuo tos dienos prasidėjo kelionės į įstaigas, pirmiausia į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą. Konkurso būdu iš penkių kandidatų pasirinkta firma parengė investicinį planą. Vėl rinkosi bendrijos nariai, svarstė, tarėsi, kol planą patvirtino. Buvo aišku, kad renovacija kiekvienam gyventojui, priklausomai nuo jo buto ploto, kainuos apie 40 tūkst. Lt. Svarstė gyventojai ir galimybę įsirengti centrinį šildymą, to ypač reikalavo vieno buto savininkė pensininkė Emilija Kerbedienė. „Šaukėme net tris susirinkimus, tačiau visi bendrijos nariai atsisakė, nes išlaidos ir taip didelės, o rengiant šildymą jos padidėtų dvigubai. Sutarėme, jog šildymu, jei bus galimybių, pasirūpinsime ateityje“, – pasakoja I. Beniulienė. Patikrinusi ir patvirtinusi investicinį projektą Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra skelbė konkursą techniniam projektui parengti, o vėliau ir statybos įmonę parengtam techniniam projektui įvykdyti. Praėjus daugiau nei metams nuo lemiamo bendrijos narių sprendimo modernizuoti namą, konkursą laimėjusi UAB „Arsavila“ pradėjo darbus.

Reikalauja šildymo

Ketvirtame namo aukšte butą turinti pensininkė E. Kerbedienė, kaip teigia namo kaimynai, bute negyvena, turi sodybą kaime. Jai lyg ir atsiradusi galimybė pretenduoti į socialinę paramą. Moteris sako apėjusi daugelį instancijų, prirašiusi nemažai prašymų, norėdama priversti namo bendriją leisti jai ir dar vienam kaimynui butuose įsirengti terminį šildymą. „Gyvenu ketvirtame aukšte, nepajėgiu tempti malkų, kur man dėtis“, – guodėsi moteris šalia renovuojamo namo jos skundų išklausyti susirinkusiems „Bangos“ korespondentei, statybininkams ir bendrijos pirmininkei. Moteris mano, kad įrengti jai ir jos kaimynui geoterminį šildymą yra nesudėtinga, jo eksploatacija, pasak jos, taip pat būsianti labai pigi. „Mums, dviem gyventojams, – tikina moteris, remdamasi Alytuje geoterminį šildymą šešių aukštų name įrengusio šios srities specialisto ir entuziasto Vytauto Kazlausko konsultacija, – užtektų vieno šulinio 8 metrų gylyje.“ (Pasak V. Kazlausko, 100 m gylyje (žinios iš internetinio puslapio) – aut. pastaba). Visa kita, jos nuomone, vyktų savaime, elektros energijos vandeniui šildyti ir kelti į ketvirtą aukštą reikėtų labai mažai, o už visus įrengimo darbus jai, kaip socialiai remtinam asmeniui, sumokėtų valstybė.

Vardan ramybės paguodžia

Pokalbyje dalyvaujantys specialistai: namą renovuojančios UAB „Arsavila“ direktorius Saulius Lingevičius bei projekto administratorius UAB „Pastatų diagnostika, statyba“ atstovas Gediminas Butkus tokį pasakišką įrenginį vadino utopija, siūlė moteriai apsiraminti ir įsirengti paprastesnį šildymą. E. Kerbedienė tvirtai įsitikinusi, kad bendrija, neleisdama jai rengtis minėto šildymo (nesutikdama keisti investicinio ir techninio projektų) yra neteisi. „Vaikščiojau pas rajono vadovus, specialistus, teiravausi kitose įstaigose, visi sakė, kad bendrija turi leisti man rengtis tokį šildymą“, – ramiu balsu, tačiau atkakliai tvirtina moteris. Kas belieka? Nebent papriekaištauti valstybės tarnautojams, į kuriuos kreipiasi tokie utopistai, kad be reikalo vardan savo ramybės nepainiotų žmonių, o tiksliai paaiškintų galimybes. Juk, rodos, ne toks jau sudėtingas rebusas pasakyti, kad aukščiausias daugiabučių namų savininkų bendrijų organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Nesutinkantiems su jo daugumos narių priimtais sprendimais belieka ieškoti teisybės teismuose ar kitose teisėsaugos institucijose.

Kiti priekaištai

Statybininkų pasipiktinimo sulaukė E. Kerbedienės abejonė, jog įmonė statybines medžiagas perka Latvijoje be PVM, o namo gyventojams gali jį užkrauti. Ilgokai jie aiškino PVM mokėjimo tvarką. Projekto administratorius G. Butkus, mėgindamas patikinti, kad projektavimo ir kiti darbai atliekami teisingai, smulkiai išaiškino projektų kelią nuo jų rengimo pradžios iki leidimo įgyvendinti. E. Kerbedienė taip pat klausė, kodėl padidintas rinkliavos namo gyventojams mokestis. Pirmininkė I. Beniulienė paaiškino, jog pradėjus rekonstrukciją už viską tenka mokėti bendrijai. „Mokame už statybininkų naudojamą elektros energiją ir kt.“, – sakė ji. Atremdama priekaištą, kad pirmininkė slepia nuo narių renovacijos projektą, I. Beniulienė patikino, jog techninis projektas buvo aptartas gyventojų susirinkime, kuriame pati E. Kerbedienė nedalyvavo, o elektroninė techninio projekto versija išsiųsta E. Kerbedienės dukrai elektroniniu paštu. Galų gale paaiškėjo, kad E. Kerbedienė nėra namo savininkų bendrijos narė. „Kodėl tu pasisakei, kad manęs nepriimtų?“ –klausė ji I. Beniulienės. „Balsuojant bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta jūsų į bendrijos narius nepriimti, o kaip balsuoti, – kiekvieno bendrijos nario apsisprendimo teisė“, – atsakė pirmininkė

„Bangos“ skaitytojams priminsime, jog valstybė 100 procentų kompensuoja namo gyventojams išlaidas už investicinio ir techninio projektų parengimus bei už techninio projekto administravimą. Tačiau kompensaciją bendrija gaus, kai renovacija bus baigta, jos eiga patikrinta, visa dokumentacija sutvarkyta. O dabar už viską reikia mokėti patiems. Taip pat ir už statybines medžiagas bei darbus statybininkams. Neturintiesiems santaupų bankas suteikia paskolą 20 metų laikotarpiui už 3 proc. palūkanų ir neįkeičiant buto. Valstybė kompensuos 15 proc. rangos darbų kainos, jei skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos, palyginti su prieš tai buvusiomis, sumažės ne mažiau kaip 20 proc. Nuo 2012 m. sausio 1 d. priimtas papildymas – kompensuoti dar 15 proc. rangos darbų kainos, jei šilumos energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Beje, socialiai remiamiems asmenims valstybė kompensuoja visas renovacijos išlaidas. Pradėtame renovuoti veiviržėniškių name kol kas nė vienas gyventojas nepateikė atitinkamos pažymos apie teisę į šią lengvatą.

Aida ŠAUKLYTĖ