Ruošiamasi šiltuoju sezonu užklumpančioms ekstremaliosioms situacijoms

Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, kuriame aptartos prevencinės priemonės žolės deginimui išvengti, taip pat valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų ir gelbėjimo pajėgų pasiruošimas sausos žolės (pievų), miškų ir durpynų gaisrų gesinimui bei pasiruošimas artėjančiam maudymosi sezonui. Be to, posėdyje pristatyti du pranešimai – apie afrikinį kiaulių marą ir apie AB „Klaipėdos vanduo“ pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, numatytas prevencines priemones bei civilinės saugos pratybų organizavimą.

Degintojams – baudos

Klaipėdos rajono savivaldybėje afrikinio kiaulių maro židinių nenustatyta. Visgi šis maras padaro didelių nuostolių, todėl didelis dėmesys skiriamas prevencijai.

Svarbu užkirsti kelią ir žolės deginimui, pasiruošti miškų ir durpynų gaisrų gesinimui. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas (civilinės saugos koordinatorius) Vladislovas Bernotas informavo, kad praėjusiais metais vasara buvo labai karšta ir sausa, todėl atvirose teritorijose kilo 87 gaisrai, o šiais metais sausos žolės deginimas rajone prasidėjo kovo mėnesį. Posėdyje akcentuota, jog pagrindinė priemonė, kad deginant sausą žolę būtų apsaugoti miškai – mineralizuotos juostos, todėl svarbu jas atnaujinti arba įrengti papildomas. Taip pat būtina tęsti prevencinių priemonių vykdymą – šviesti visuomenę, teikti informaciją gyventojams apie galimus aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus ir kitas atliekas bei už tai numatomas baudas, platinti lankstinukus, skleisti informaciją mokyklose, nes daug gaisrų sukelia vaikai mokinių atostogų metu. Pasak V. Bernoto, būtina organizuoti pajėgų bei institucijų, dalyvaujančių sausos žolės (pievų), miškų ir durpynų galimų gaisrų gesinime, pasirengimą ir koordinuoti veiksmus jiems kilus.

Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pažeidę aplinkosaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, nukritusių medžių lapus, šiaudus laukininkystės ir daržininkystės atliekas, gali būti baudžiami: piliečiai – 28–231 Eur baudomis; pareigūnai – 57–289 Eur baudomis. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pažeidę aplinkosaugos reikalavimus deginant ražienas, taip pat nenupjautą ir nesugrėbtą (nesurinktą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, gali būti baudžiami: piliečiai – 57–289 Eur baudomis; pareigūnai – 115–347 Eur baudomis. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų, nesugrėbtų šiaudų gaisrą ir nesiėmę priešgaisrinės apsaugos priemonių, gali būti baudžiami – 28–173 Eur bauda. Durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo 86 iki 231 Eur. Nepranešimas priešgaisrinėms tarnyboms apie degančius durpynus užtraukia baudą nuo 57 iki 115 Eur.

Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius teigė, kad gaisrų atvirose teritorijose kasmet mažėja. „2013 m. kovo–balandžio mėnesiais kilo iki 200 gaisrų, 2017 m. – 64 gaisrai, o 2018 m. – 87 gaisrai, nes buvo labai sausa vasara. Šiemet – 14 gaisrų. Mūsų tikslas nėra nubausti pažeidėją, o įspėti gyventojus apie gaisro padarinius“, – akcentavo T. Taučius.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos, Šilutės, Telšių regioninių padalinių atstovai nurodė, kad miškų gaisrų gesinimui yra pasiruošę.

Parengti prevencinių priemonių planai

AB „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamento vadovas Marius Martynaitis pristatė pranešimą apie AB „Klaipėdos vanduo“ pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, kokios numatytos prevencinės priemonės, informavo apie civilinės saugos pratybų organizavimą. M. Martynaičio teigimu, ekstremalioji situacija skelbiama vadovaujantis ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašu, kai geriamojo vandens tiekimas nutraukiamas stacionarinei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, socialinės globos namams, ūkio subjektui ar įstaigai, teikiančiai formaliojo mokymo paslaugas, kai geriamojo vandens tiekimas nutraukimas daugiau kaip 5 000 gyventojų ir kai nuotekų šalinimas nutraukiamas daugiau kaip 20 000 gyventojų ilgiau negu 24 valandoms. Dar gali kilti problemų dėl perteklinio vandens patekimo į valymo įrenginius. „Ekstremaliųjų situacijų suvaldymui yra pasitelkiamos organizacinės bei techninės priemonės. Vykdant organizacines priemones yra parengti Ekstremaliųjų situacijų valdymo ir prevencinių priemonių planai, sudarytas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, kalendoriniai grafikai, objektuose yra avarijų likvidavimo planai. 2018 m. lapkričio mėnesį vestos civilinės saugos pratybos kibernetinės atakos tema“, – vardijo M. Martynaitis.

Netrukus prasidės ir maudymosi sezonas. Klaipėdos rajone oficialių maudyklių nėra. Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Bakaitienė informavo, kad atliekama maudyklių galimybių studija, taip pat – vandens kokybės laboratoriniai tyrimai, o informacija skelbiama Savivaldybės interneto puslapyje.

Rita RAPALIENĖ

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Veikti! Kūrybiškai!

Vakar Gargždų miesto centre…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar jau pasirūpinote kalėdinėmis dovanomis?