Savivaldybių indekse – Klaipėdos rajono triumfas

Didžiųjų savivaldybių indekse šiemet Klaipėdą aplenkė Vilnius, o mažųjų savivaldybių indekse Klaipėdos rajonas neapleido lyderio pozicijos ir trečius metus iš eilės užėmė pirmąją vietą. Laisvosios rinkos instituto sudarytame indekse Klaipėdos rajonas surinko 73 balus iš 100. Visos sritys įvertintos geriau nei vidutiniškai. Sąlyginai mažiau balų nei kitose savivaldybėse skirta už „Mokesčių“ ir „Biudžeto“ sritis.

Įvertintas privatininkų indėlis

Klaipėdos rajono savivaldybės „Transporto“ sritis įvertinta aukščiausiu balu, nes Savivaldybė visiems maršrutams skelbė viešuosius konkursus, visus maršrutus aptarnavo privatus sektorius. „Komunalinių paslaugų“ sritis taip pat pateko tarp dešimties geriausiai įvertintų savivaldybių, nes, kaip ir praėjusiais metais, Klaipėdos rajono viešųjų paslaugų srityse (keleivių vežimo, daugiabučių administravimo, buitinių atliekų surinkimo ir kt.) veikė privatūs subjektai. „Administracijos“ sritis įvertinta gerai, nes Savivaldybės administracija buvo palyginti maža: tūkstančiui gyventojų teko 5,4 pareigybės (vidurkis – 7,6). Tai esą nesutrukdė visų gyventojų prašymų išnagrinėti laiku. Savivaldybės administracijos išlaikymui teko skirti 5,5 proc. nuo patvirtinto biudžeto. Tai mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (8 proc.).

Džiugina ir tai, jog Klaipėdos rajonas buvo viena iš nedaugelio savivaldybių, kurioje gyventojų daugėjo. Grynoji migracija siekė 4 proc. nuo gyventojų skaičiaus. Tai, kad savivaldybėje daugėja gyventojų, rodo ir išduodamų statybos leidimų skaičius. Jų tūkstančiui gyventojų teko 16, daugiau jų išduota tik Palangoje.

„Investicijų ir plėtros“ srityje gerai vertinama, kad vienam gyventojui teko 4 048 eurai materialinių investicijų (mažosiose savivaldybėse vidutiniškai –

1 423 eurai) ir 3 442 eurai tiesioginių užsienio investicijų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 1 251 euras)! Tiesa, tiesioginių užsienio investicijų per 2017 m. iš esmės nepadaugėjo, o materialinių net sumažėjo. Vienam gyventojui tenkantis materialinių investicijų kiekis sumažėjo 252 eurais, o tiesioginių užsienio – 94 eurais.

Balus smukdė skola

Sąlyginai mažesnį balą už „Biudžeto“ sritį Klaipėdos rajonas gavo dėl biudžeto skolos, kuri siekė 24,6 proc. nuo pajamų, vos mažiau nei vidutiniškai (25,8 proc.). Skola mažėjo 5,8 proc., t. y. mažiau nei vidutiniškai (6,2 proc.).

„Mokesčiai“ Klaipėdos rajone įvertinti 54 balais, lyginant su 48 balų vidurkiu, nes 2018 m. savivaldybėje nenaudojamo nekilnojamojo turto ir apleistos žemės tarifai buvo maksimalūs – 3 ir 4 proc. Pagrindinis nekilnojamojo turto tarifas siekė 0,9 proc., nors vidutiniškai mažosiose savivaldybėse buvo 0,7 proc., o kai kuriose savivaldybėse jis siekė tik 0,3 proc.

Už „Švietimo“ sritį Klaipėdos rajonas gavo 65 balus (vidurkis 55). Buvo vertinti valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Valstybinių brandos egzaminų vidurkis tarp mažųjų savivaldybių siekė 45,7 balo, Klaipėdos rajone jis buvo šiek tiek aukštesnis – 47,5 balo. Palyginimui aukščiausias egzaminų vidurkis buvo Visagine – 54,9 balo. Taip pat atsižvelgta, kiek kainuoja mokyklų infrastruktūros išlaikymas palyginti su mokymu; mokyklų plotas vienam moksleiviui.

Vertinant Klaipėdos rajoną, tyrėjams kelia nerimą ilgalaikių bedarbių dalis, nuo visų bedarbių skaičiaus ji išaugo 3,5 proc. (vidurkis mažėjo 0,2 proc.) iki 13,8 proc. Nedarbo lygis išaugo 0,6 proc. (vidutinis augimas siekė 0,4 proc.) iki 6 proc.

Užsistovėti neketina – irsis toliau

Toks Klaipėdos rajono savivaldybės įvertinimas indekse itin nudžiugino Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos direktorių Artūrą Bogdanovą: „Tai rodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė eina tinkama linkme. Tikiu, kad išlaikysime pozicijas.“

Tačiau A. Bogdanovas akcentavo, jog svarbu ir toliau judėti pirmyn, kad į rajoną ateitų kuo daugiau įvairaus verslo – tiek užsienio, tiek vietos kapitalo. Didesnio dėmesio reikėtų viešosioms paslaugoms. „Būtina plėsti ugdymo įstaigų – darželių, mokyklų tinklą. Rajone reikalingos naujos laisvalaikio ir sporto erdvės. Tikiuosi, kad prie šios plėtros itin prisidės naujas daugiafunkcis centras Gargžduose, taip pat planuojamas statyti Sendvario seniūnijoje“, – viliasi Administracijos direktorius.

Augantį bedarbių skaičių, jo nuomone, sumažintų investicijos į ilgalaikes programas, padėsiančias geriau ir sklandžiau bedarbiams įsilieti į darbo rinką.

„Švietimo“ sritis, anot A. Bogdanovo, taip pat galėtų būti efektyvesnė. Mat šiuo metu didesnė dalis lėšų nukeliauja švietimo įstaigų išlaikymui, o ne mokinių mokymo kokybei. „Reikia keisti šį santykį. Turime, kur tobulėti, ir kalbėdami apie turto valdymo sritį. Turtą reikia arba nuomoti, arba parduoti. Tokiu būdu mes sutaupysime lėšų jo išlaikymui, be to, galėsime gauti papildomų pajamų, kurias bus galima nukreipti į kitas sritis“, – nuomone dalijosi A. Bogdanovas.

INDEKSAS 2019 M.

Didžiųjų savivaldybių:

1. Vilniaus m. (66);

2. Klaipėdos m. (65);

3. Šiaulių m. (55);

4. Kauno m. (54);

5. Alytaus m. (45).

Mažųjų savivaldybių:

1. Klaipėdos r. (73);

2. Kauno r. (70);

3–4. Druskininkų r.; Mažeikių r. (66);

5–8. Marijampolės, Palangos m. Panevėžio r. (63).

KOMENTARAI

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, 4 kadencijas buvęs rajono meras Vaclovas DAČKAUSKAS: „Nuoširdžiai džiaugiuosi tuo, kad mūsų savivaldybė jau daugelį metų užima pirmaujančias pozicijas Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Savivaldybių indekse. Savivaldybė turi ir toliau skirti atitinkamą dėmesį mokesčių nustatymo, Savivaldybės skolų bei skolinimosi politikai. Kartu reikia pažymėti, kad siekis išlaikyti pirmaujančias pozicijas neturi nustelbti skiriamo finansavimo socialinių bei ekonominių problemų sprendimui. Mane, kaip ir tyrėjus, neramina ilgalaikių bedarbių skaičiaus didėjimas, mažėjant nedarbui ir augant ekonomikai. Reikėtų ištirti, ar tai nėra mūsų visų nepakankama netolerancija įvairiems šešėliniams procesams.“
• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas Nerijus GALVANAUSKAS: „Džiugina, kad Lietuvos mastu gyvename tikrai vienoje geriausių savivaldybių – gyventojams prieinamos tiek viešos, tiek privačios paslaugos, vienas žemiausių nedarbo lygių Lietuvoje. Tačiau tikrai negalime pasakyti, kad „aukščiau tik dangus“, nes pragyvenimo lygis dar nepasiekė Europos vidurkio, jau nekalbant apie Vokietiją, Skandinavijos ar Beniliukso šalis. Šiuo metu didžiausias rajono darbdavys yra Klaipėdos miesto įmonės, tad kai mes ekonominiais ir socialiniais rodikliais aplenksime Klaipėdą, tada galėsime remtis statistika ir sakyti – Gargždai geriausia vieta gyventi Lietuvoje. Kokiose srityje dar galime padaryti pažangą? Vienareikšmiškai – privačių investicijų pritraukimas. Kauno regionas per dešimtmetį sugebėjo pritraukti gigantus – „Continental“, „Hella“, „Hollister“ gamyklas – bendrai 3000 gerai apmokamų, aukštos kvalifikacijos darbo vietų, dar netiesiogiai bus sukurta apie 20 000 darbo vietų, kurios teiks transportavimo, kito aprūpinimo paslaugas šioms gamyk­loms. Tai yra sėkmės istorija, ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos – darbo turi statybininkai, statantys gamyklas, išaugo būsto paklausa, universitetuose specialybių, kurios ruošia atitinkamus techninės krypties specialistus, populiarumas. Pirmiausia reikia suprasti, kad kultūros namų renovacija ar kokio kelio statyba yra labai lokali investicija ir Savivaldybės galimybės savo lėšomis investuoti yra kritiškai ribotos, efektas žmogaus gyvenimo kokybei minimalus, nes žmonės emigruoja ne dėl viešųjų paslaugų kokybės, o dėl pajamų lygių skirtumo. Tad Klaipėdos rajonas ir Klaipėdos miestas turi susitarti, kaip mes siekiame pritraukti tų investicijų. Mes turime daug vidinių rezervų – jau veikiančių įmonių „Mars Lietuva“, „Mida“, „Phillip Morris“, „Litana ir Ko“, „Vlantana“ ir t. t. – susisteminkime jų lūkesčius dėl plėtros galimybių.

  Jei norime pritraukti naujų investicijų iš užsienio, pvz. globalių informacinių paslaugų centrų (tokių kaip „Danske Bank“, „Western Union“ ir t. t.), turime tobulinti veikiantį švietimo įstaigų tinklą regione: sustiprinti informatikos mokymą visose mokyklose, užtikrinti kokybiškų IT krypties studijų programą Klaipėdos universitete ir viešinti savo iniciatyvas tiek valstybės instrumentais – VšĮ „Investuok Lietuvoje“, tiek privačiais kontaktais.

  Nenoriu nieko kaltinti, bet mes tikrai „pramiegojome“ „Vakarų medienos grupės“ investicijas, kurios kartu su valstybės vadovų pagalba nukeliavo į Akmenę – čia pavyzdys, kaip neišnaudojame vietinio kapitalo. Ilguoju laiku didžiausia grėsmė išlieka ir bendras regiono gyventojų mažėjimas, nes pirma išvažiuoja gyventojai, vėliau išvažiuoja verslas, o infrastruktūra (kelius, mokyklas) tenka išlaikyti mažesniam skaičiui žmonių. Jei nesugebėsime pritraukti gerai apmokamų darbo vietų, laisvas žmogus toliau masiškai „plauks per jūrą“ į Skandinavijos kraštus.

  Trumpu laiku išlieka kitos grėsmės – esame viena atviriausių ekonomikų Europoje, tad globalūs iššūkiai – kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose, įtampa tarp Kinijos ir JAV prekybos santykių, Jungtinės Karalystės likimas ES ir panašios grėsmės veiks ir mūsų regiono įmones, žmonių gyvenimus.“

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.