Sukaktis

Sąjūdžio 20-metis: laisvės siekis tebėra jaudinantis


Sunku patikėti, bet tada Lietuvoje dar nebuvo interneto. Prieš dvidešimt metų dienraščiai pirmadienį neišeidavo, o dėl popieriaus stygiaus net tiražai buvo ribojami. Visuomenės informavimą dar kontroliavo Komunistų partija. Žmonės gaudė „Amerikos balso“ žinias. Šio radijo žurnalisto Romo Sakadolskio paskleista naujiena apie 1988 m. birželio 3 d. Mokslų Akademijoje įkurtą 35 iniciatyvių, garbių žmonių grupę ir išsakytas naujas mintis apie Lietuvos savarankiškumą, Maskvos diktato atsikratymą, tautinės savimonės skatinimą, istorinės tiesos atkūrimą apskriejo šalies miestus ir kaimus šviesos greičiu. Laisvės idėja pakėlė, padrąsino ir suvienijo žmones bendram tikslui – Lietuvos valstybingumo atkūrimui.


Tarptautinėje konferencijoje ir mūsų atstovai


Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 20-mečio minėjimą rengianti Istorinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisija, šalies valstybinių institucijų ir mokslo įstaigų sukurtos darbo grupės numatė pagrindinius vasarą vyksiančių renginių akcentus.


Birželio 6-7 dienomis Vilniuje rengiama dviejų dienų tarptautinė konferencija „Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus“, globojama prezidento Valdo Adamkaus. Pirmąją dieną joje kalbės to meto aktyvūs Lietuvos ir užsienio politikos veikėjai, savo žodžiu ir autoritetu parėmę Lietuvos nepriklausomybės siekį, kitą dieną vyks mokslininkų, Sąjūdžio dalyvių diskusijos. Minėtoje konferencijoje mūsų rajono Sąjūdžiui pakviesti atstovauti Julius Vyšniauskas, pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvęs Gargždų miesto tarybos pirmininkas, Sąjūdžio sekretorės Janina Kerpaitė, Aldona Vareikienė, Žibutė Gincienė, „Tremtinio“ klubo įkūrėja Danutė Paškauskaitė.


Minint Sąjūdžio gimimą, Lietuvoje planuojami ir kiti renginiai, ketinama leisti du kartus per metus pasirodysiantį „Išsivadavimo metraštį“, kurio pirmasis numeris jau parengtas, bei enciklopedinį leidinį „Sąjūdžiui – dvidešimt. Sąjūdžio istorija“.


Keletas brangių datų


1988 metų rugsėjo 22 d. susirinkę į Klaipėdos rajono centrinės ligoninės salę, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rėmimo grupių atstovai iš Gargždų ir aplinkinių vietovių susitiko su Klaipėdos miesto iniciatyvinės grupės nariu ekologu Eugenijumi Gentvilu, kuris kalbėjo apie Sąjūdžio, gimusio persitvarkymo ir visuomenės demokratizavimo dėka, tikslus ir veiklą, masines akcijas bei konkrečius praktinius darbus, kuriais siekiama plėtoti persitvarkymą, kovoti su stagnacijos reiškiniais ir biurokratizmu. Išrinkta Sąjūdžio Klaipėdos rajono iniciatyvinė grupė. Joje – pedagogai, medikai, teisininkai, inžinieriai, tarnautojai. Iniciatyvinės grupės atstovai informavo rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomąjį komitetą apie grupės veiklos principus, Sąjūdžio idėjas ir įteikė pareiškimą su prašymu spalio 16 d. leisti surengti mitingą Gargžduose. Šią informaciją žurnalistė Aldona Vareikienė paskelbė „Bangos“ pirmajame puslapyje spalio 1 d. Minėtas gausus mitingas Gargždų stadione vyko apie 4 valandas, pirmą kartą mieste viešai sugiedota „Tautinė giesmė“, „Lietuva brangi“.


Spalio 22 d. į Vilniuje vykusį Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą atstovauti rajonui išvažiavo pedagogė Janina Kerpaitė, kolūkio pirmininkas Sigitas Paulauskas, gydytojas Rimantas Žiobakas, geologai Jonas Šimėnas ir Kęstutis Ivanauskas. Be to, šešiolika Sąjūdžio rėmimo grupių atstovų suvažiavime dalyvavo svečių teisėmis. Kaip spaudos atstovė dalyvavo ir „Bangos“ korespondentė Irena Kasperavičienė.


Lapkričio 2 d. tapo istorine rajono centrui – virš Gargždų kultūros namų suplevėsavo tautinė vėliava, kuri buvo pašventinta Gargždų bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo klebonas Jonas Paulauskas, prieš keletą metų jam suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas. Taip pat šiuo vardu pagerbtas ir ilgametis pedagogas Stasys Globis, kuriam tą įsimintiną dieną buvo patikėta iškelti visiems brangią vėliavą, vėliau tapusią valstybine.


Kelios mintys


Aldona DATKŪNIENĖ, aktyvi Sąjūdžio rėmėja, Gargždų „Kranto“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė:


Sąjūdis – jaudinantis dalykas. Daug tuomečių veikėjų į mane šnairavo, mėtė įvairias užuominas. Bet man tai buvo nesvarbu. Žinojau, kad už teisybę, meilę vertybėms visada yra kandžiojama. Sąjūdyje dalyvavau iš širdies, neabejodama, nes tai buvo iš tėvų paveldėtas jausmas. Vaikystėje girdėti tėvų pokalbiai, prisiminimai paliko neišdildomą įspūdį. Mano tėvas buvo Lietuvos savanoris, keturis mėnesius kalėjęs sovietiniame kalėjime, jo tikėjimas, kad Lietuva bus laisva, buvo labai stiprus. Mūsų šeimą turėjo išvežti į Sibirą, tik geri žmonės perspėjo.


Sąjūdyje niekuo neišsiskyriau, tiesiog dirbau, ką tuo metu reikėjo… Manau, kad Igno Varslausko, Alvydo Gikio, Rimo Žiobako bei kai kurių kitų rajono sąjūdiečių indėlis yra neįkainojamas. Tai pasiaukojantys žmonės, nieko materialaus iš savo pilietiškos veiklos šiais laikais nepelnę.


Aldona VAREIKIENĖ, viena iš Sąjūdžio sekretorių, žurnalistė:


– Malonu gauti vardinį pakvietimą birželio 5-6 d. į tarptautinę konferenciją, skirtą Lietuvos sąjūdžio bei Estijos, Latvijos liaudies frontų 20-mečiui ir Prahos pavasario 40-mečiui paminėti. Kvietimas parašytas labai pagarbiai, Sąjūdžio dalyviams reiškiama padėka, jie įvardijami kaip Nepriklausomybės ir Laisvės kovotojai. Pastebima, kad sąjūdiečiai negailėjo nei savo laiko, nei jėgų. Manau, kad po konferencijos su laikraščio skaitytojais pasidalinsime mintimis ir įspūdžiais.


Mūsų rajono Sąjūdžio iniciatyvinė grupė įsikūrė prieš dvidešimt metų rugsėjo 22 d. Susirinkimas vyko dabartinės Gargždų ligoninės salėje. Sukakties proga tam svarbiam įvykiui atminti prie ligoninės bus atidengta memorialinė lenta.


Rimantas ŽIOBAKAS, rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Gargždų ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas:


– Prieš dvidešimt metų dalyvauti ar nedalyvauti Sąjūdžio veikloje nebuvo jokių abejonių. Permainų reikėjo, buvome subrendę laisvės idėjai. Manau, jei ir dabar būtų analogiška situacija, dvejonių, kaip pasielgti, taip pat nebūtų. Per du dešimtmečius visi pajutome akivaizdžias permainas: galimybę rinktis, kurti, keliauti, tobulėti. Suprantu, kad tiems žmonėms, kurie patys neturi iniciatyvos ir laukia manos iš dangaus, gal ir nėra gerai. Bet aš tikrai nepritariu dejuojančiųjų chorui, kad mūsų valstybėje viskas blogai. Savo profesinėje srityje galėjome tik pavydėti vakariečiams medicinos technikos, diagnostikos. Dabar visa tai Lietuvoje turime. Žinoma, sveikatos apsaugos srityje perlenkimų neišvengta. Pavyzdžiui, skandinavai mums aiškino, jog Lietuvai užtenka kelių ligoninių… Man apmaudžiausia, jog autoriteto neturi Seimas, jog į Seimo narius nesibalotiruoja verti žmonės. Rinkimuose beveik neturime alternatyvos. Išrenkame visokius juokdarius. Gaila, bet tai parodo mūsų tautos smunkantį mentalitetą.


Parengė Vilija BUTKUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių