Ūkininkus slegia nežinomybė, bet darbų jie neapleidžia
Institucijos apmirusios – nuotoliniu būdu sprendžia tik būtiniausias gyventojų problemas. Ir dėl to ūkininkai nesielvartauja, jeigu neprireikia tvarkytis neatidėliotinų reikalų. Vis aukščiau kylanti saulė primena artėjantį pavasario darbymetį. Ūkininkai veža į laukus, ganyklas mėšlą, tręšia pasėlius, baigia remontuoti techniką. Jie rikiuoja darbus, kuriuos teks įveikti šiuo sudėtingu, neramiu laikotarpiu.
Niūrių minčių neįsileidžia
Ūkininkai pluša savo ūkiuose, planuoja gyvenimą nepaisydami neaiškios, bauginančios situacijos ne tik Lietuvoje. Pasėti ir užauginti derlių – pagrindinė užduotis, nes ir ateityje reikės duonos ir mėsos. Būtina išsaugoti dešimtmečius kurtus ūkius.
Augalininkystės ūkį puoselėjantis Fartunatas Vaitkus iš Tilvikų sakė turintis tiek darbų, kad į galvą mintys apie baisųjį koronavirusą nelenda. Jis džiaugėsi, kad žieminiai kviečiai gerai peržiemojo. O juk žiemkenčiai apie 40 proc. valdomos žemės užima. Šią savaitę pasėlius patręšė ir akmenis pradėjo rinkti. „Kylanti saulė ragina žemę kutenti, sėklą ruošti, – dėstė geros nuotaikos nestokojantis ūkininkas. – Dirbu laukuose traktoriumi – žmonių aplinkui nėra. Su kolegomis bendrauju telefonu, dokumentus tvarkau internetu. Kaime nesibūriuojame, susitikę kaimynai laikosi atokiai vienas kito.“ Tai kaip tas virusas priliptų?
F. Vaitkus sakė, jog niekur toliau kojos iš namų nekelia – paskutinį kartą tik dėl svarbių reikalų važiavo į Gargždus. Visa šeima laikosi ramiai. Netgi garbaus amžiaus mama dirba savo įprastus darbelius – lesina vištas, verda pietus.
Išgyventi neramų laiką
„Sunkių laikų sulaukėme – slegia nežinomybė“, – prisipažino pieno ūkio šeimininkas Manfredas Skroblys iš Peskojų kaimo. Ūkininkas labiausiai nerimauja, kad dėl karantino neuždarytų kooperatyvo „Pienas LT“, kuriam parduoda savo šimto karvių pieną. Kur jį reikėtų dėti? Susitaikęs su pieno supirkimo kaina: 25 centus už kilogramą gauna. Tačiau pikta, kad krito gyvulių supirkimo kaina. „O mokesčiai dideli – „Sodrai“, už sveikatos draudimą tūkstančius sumoku. Sumažėjo ūkyje darbuotojų“, – kalbėjo ūkininkas.
Bet, anot jo, gyventi reikia ir, žinoma, išlaikyti su meile kurtą ūkį. Taigi žvalgosi į pavasarėjantį dangų ir pradeda lauko darbus. „Į pievas, ganyklas vežame skystą mėšlą. Mineralinėmis trąšomis dar netręšėme“, – kalbėjo M. Skroblys. Jis prisipažino, kad iš savo sodybos, ūkio niekur neišvažiuoja – maistą jam pristato į namus. Parduotuvėje lankėsi daugiau nei prieš porą savaičių.
Laukia išbandymai
„Esu užsidaręs namuose – būtų tragedija susirgti“, – kalbėjo LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas.
Buivydų ekologiniame ūkyje ruošiamasi pavasario darbymečiui. Pradėjo vežti į laukus mėšlą, nors dirvos tebėra šlapios. Pasak V. Buivydo, šis pavasaris ūkininkams sudėtingas ir sunkus: kyla nerimas, kaip seksis darbymečiu. „Juk pasitaikys technikos gedimų, reikės detalių, o žemės ūkį aptarnaujančios įmonės dirba minimaliai, todėl kils problemų, – neabejojo pašnekovas. – Betgi reikia pasėti, užauginti – mes negalime sėdėti ir laukti, saviizoliuotis.“
V. Buivydas apgailestavo, jog prasidėjus karantinui gyvulių supirkėjai numušė kainas, nors prekybos centrų lentynos nuo mėsos nelūžta. „Anksčiau už įmitusios karvės gyvojo svorio kilogramą mokėjo po 1,30 euro, o dabar – 1,0–1,10 euro. Mums, ūkininkams, tai nesuprantama.“
Ekologinio ūkio šeimininkas apgailestavo, jog nesuperkami grūdai, kurių tebėra aruoduose. Apmaudą kelia tautiečių nerūpestingumas. „Mėgėjai keliauti leidosi net plintant koronavirusui, rizikuodami savo ir kitų sveikata. Pikta, kad dauguma keikia Lietuvą, emigruoja, bet sirgti sugrįžta namo“, – neslėpė apmaudo V. Buivydas.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
