Už laisvę drąsiems padėkokime

Pastaruoju metu, kai socialiniuose tinkluose galima pilti įvairių nuomonių purvą, dažnai pasigirsta balsų, šlovinančių komunistinę Lietuvą. Su nostalgija dalijasi nuotraukomis iš paradų, susirinkimų ir kitų renginių. Kaip esą tuomet buvo gera gyventi, kaip šokome, dainavome, buvome vienas kitam draugiški. Kai praeina dešimtmečiai, kai jaunystės laikai negrįžtami, psichologiškai viskas pradeda žibėti ir kvepėti.

Nesuprantu aiškinančių ir dar be galo stropiai giriančių gyvenimą sovietinėje Lietuvoje. Nebepamenate partkomų, varžytuvių dėl talonų prekėms, kolūkio pirmininkų – kunigaikštukų, visokių komjaunimo instruktorių ir partinių sekretorių, kurie atidžiai prižiūrėjo, kad tik neišklystume iš leninizmo kelio? Daug žmonių likimų buvo sužalota, o tas dabar šlovinamas draugiškumas, kuris esą vyravo darbo kolektyvuose, pasibaigdavo sulig žirnelių ir majonezo dalybomis. O kokios aistros kildavo dėl paskyros automobiliui pirkti ar dėl baldų komplekto? Skundai laikraščiams, milicijai, tiems patiems partkomams, kontrolės komitetams, profsąjungoms ir kt.

Prieš trisdešimt metų drąsių mūsų šalies žmonių dėka, kurie atsiliepė į Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko kvietimą ateiti saugoti strategiškai svarbiausių šalies objektų, mes šiandien gyvename laisvoje Lietuvoje. Ir nors mažais žingsniukais, tačiau judame į priekį, kuriame geresnį gyvenimą savo Tėvynėje. Taip, ne viskas rožėmis klota, daug negerų dalykų esama mūsų politikoje, o ir pačioje visuomenėje daug dar seno raugo, susipriešinimo.

Žiūrint laidas, skaitant įvairius dokumentus akivaizdu, kad kritinėmis 1991 metų sausio dienomis į gatves buvo išėjusi didelė dalis Lietuvos. Šių skaudžių mūsų šaliai įvykių liudininkai, kurie nepabūgo stoti prieš tankus ir kurių vieninteliai ginklai buvo tikėjimas, malda ir lietuviška daina. Gyva žmonių siena apsupę pastatus visi kartu gynė ir kiekvieno Lietuvos piliečio norą, svajonę, kad jo šalis būtų nepriklausoma ir laisva, kad Tėvynė būtų jų ir ne kitų. Minint šią datą svarbu nepamiršti tų, kurie už laisvę paaukojo net gyvybes. Juk daugelis jų buvo jauni, jėgų gyventi ir kovoti pilni žmonės: Sausio 13-osios įvykiai į mūsų atmintį įstrigę kaip žiauraus išpuolio prieš beginklius žmones, gedulo, bet tuo pačiu ir pergalės už laisvę diena.

Tad kaip ir kasmet kiekvienas mūsų, tikiuosi, apmąstęs šių įvykių prasmę gali tik padėkoti paprastais žodžiais: „Ačiū už laisvę“.

Nerija NARUTIENĖ


Taip pat skaitykite:

B. Markauskas: 2020-ieji. Geresni ar blogesni, bet įsimintini
Gargždų didžiausia Trispalvė – apgintos Laisvės garbei
Sausio 13-osios  30 metų –  30 kilometrų
„Buvau kaip kareivis, fotoaparato objektyvas – tarsi ginklas, fotojuostelės – mano kulkos“, –
Privačiuose darželiuose karantinas vienus išguldė, kitų nesustabdė
Karantino koridoriuje – šviesos ženklai:  sergančiųjų mažėja, vakcinacija įsibėgėja
„Amber-Arlangos“ tinklininkai apgynė LTF Didžiąją taurę
Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?
Penktadieniais – sriuba vienišiems senoliams
Kviečiame dalyvauti Jaunimo veiklos skatinimo projektų konkurse
Greitas testas!  Pasitikrink, ar esi potencialus DAROM savanoris:
Kai pasninga...
LRT reporterė Jovita Gaižauskaitė: „Žurnalistika – žmonėms ir apie žmones“
Ateinančios galimybės – permainos versle
Savanoris: siekis padėti žmonėms įveikia baimę
Kai iš gyvenimo norisi daugiau
Polikarbonatiniai šiltnamiai: šiltnamių įvairovė bei polikarbonatinės dangos nauda
Skardinė stogo danga – tinkamas pasirinkimas daugeliu atvejų

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Ramybės deficitas

Lotynų kalboje žodis deficit reiškia…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook