Verslas

Rankomis perdirbta žuvis – į užsienį


Grobštų kaime tryliktus metus veikia didžiausia Agluonėnų seniūnijoje UAB „Provit industrija“. Pernai šios žuvies perdirbimo įmonės apyvarta buvo apie 27 mln. litų. Savo produkciją – menkės filė ir žuvies konservus jie eksportuoja į Europos Sąjungos šalis.


Tarptautinis kooperatyvas


Grobštuose pradėjusioje veikti žuvies perdirbimo įmonėje „Provit industrija“ pirmiausia pradėta gaminti menkės filė, kuri buvo eksportuojama į Vokietiją ir Daniją. „Mūsų įmonė pirmoji šalyje pradėjo eksportuoti maisto produktus į ES šalis“, – kalbėjo UAB „Provit industrija“ valdybos pirmininkas Valentinas Iruškinas. Dabar čia gamybos apimtys padidėjusios. Menkės filė – tik trečdalis gaminamos produkcijos.


V. Iruškinas pasakojo, jog 25 proc. „Provit industrija“ kapitalo priklauso danams.


Jo teigimu, ši įmonė turėjo įtakos, kad danų bendrovės „Espersen“, kuriai priklauso 4 žuvies perdirbimo įmonės Danijoje, Kinijoje, Lenkijoje, verslininkai nusprendė pastatyti tokį pat fabriką Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Su trečius metus veikiančia danų žuvies perdirbimo įmone „Espersen“ bendradarbiauja „Provit industrija“.


„Danai mūsų įmonę aprūpina šaldyta menke iš Barenco jūros. Mes perkame šviežią menkę, sugautą Baltijoje, iš Lietuvos, Latvijos bei Kaliningrado žvejų, – pasakojo verslininkas V. Iruškinas. – Šią žuvį sutvarkome ir parduodame „Espersen“ įmonei, su kuria esame sudarę sutartį 10 metų“.


Pašnekovo teigimu, „Espersen“ žuvimi aprūpina pasaulyje išplėtoto greitojo maisto restoranų „Mc Donald‘s“ tinklą. Pasak V. Iruškino, „Espersen“ ir „Provit industrija“ – tarptautinis kooperatyvas, kuris šiandieninėje ekonomikoje esąs pažangus reiškinys.


Pigus rankų darbas


“Provit industrija“ pagaminta šaldyta menkės filė eksportuojama į Graikiją, Ispaniją ir Italiją. „Prieš 3 metus pradėjome gaminti mirkytą menkės filė, kuri paklausi šiose šalyse“, – aiškino verslininkas V. Iruškinas. Jis akcentavo, kad didžiausia žuvies perdirbėja pasaulyje – Kinija. Taigi didžiausi „Provit industrijos“ konkurentai – kinai, kurių gamybos kaštai labai maži.


Pašnekovo teigimu, šioje įmonėje yra 150 darbo vietų. Darbininkai atvyksta iš aplinkinių kaimų, o techninius darbuotojus atsiveža iš uostamiesčio. Dauguma darbuotojų – moterys.


Grobštuose, menkės apdorojimo ceche, dirba 50 žmonių, žuvies konservų – 60. Čia dirbama dviem pamainomis.


Vėsiame, kaip reikalauja gamybos technologijos, patalpoje darbininkės avėjo guminius batus. Užsimovusios gumines pirštines kelios moterys primityviu metaliniu įrankiu „tarkavo“ Barenco jūros menkių žvynus, skalavo jas vandens katile. Kitos peiliais pjaustė kaulus. Dar viena grupelė darbininkių ryškių lempų šviesoje filė „rakinėjo“ su pincetais.


Šiame ceche dirbanti meistrė Jovita Skirbutienė pasakojo, kad daugiausia čia dirba vidutinio amžiaus žmonės, o jaunimo netraukia šis darbas. „Moterys važiuoja dirbti iš Pėžaičių, Skomantų, Veiviržėnų savo transportu“, – kalbėjo meistrė, gyvenanti Pėžaičiuose.


Tačiau, jos teigimu, didelės darbininkų kaitos nėra – daug žmonių dirba nuo pat įmonės įsikūrimo pradžios. Mat kaimo moterys patenkintos, galėdamos per mėnesį užsidirbti kelis šimtus litų.


Ungurių nebeaugina


Žuvies konservus čia pradėta gaminti prieš 5 metus. „Mes negaminame pigios masinės produkcijos, o išskirtinę, aukščiausios kategorijos“, – tikino V. Iruškinas.


Pasak jo, iš viso gaminama 40 pavadinimų žuvies konservų stikliniuose ir metaliniuose indeliuose, kurių prekybinis ženklas “Delikatesų era“. Jie eksportuojami į Rusiją, Moldovą, Vokietiją, Airiją, netrukus gausiantys leidimą parduoti JAV. Lietuvoje realizuojama tik 5 procentai penkių pavadinimų konservų didžiuosiuose prekybos centruose „Vilniaus prekyba“, „Rimi“ ir „Iki“.


V. Iruškinas pasakojo, jog keli gaminiai pelnė Metų gaminio nominaciją: „Kepta plekšnė pomidorų padaže“, „Natūralios menkės kepenėlės“ ir kt.


Žuvies konservų gamybos ceche – šilčiau ir jaukiau. Tačiau įrangos mažai – čia taip pat daug rankų darbo. Moterys dėlioja į indelius konservuoti paruoštą žuvį, specialioje dėžėje kabina smulkutes kilkes rūkyti, iš kurių gaminami šprotai.


„Daug rankų darbo reikia gaminant, aukščiausios kategorijos žuvies konservus“, – teigė V. Iruškinas. Jis neslėpė, jog šiuo metu trūksta darbininkų. „Užpernai išplėtėme konservų gamybos patalpas, bet dar nepasiekėme planuoto produkcijos kiekio, – sakė verslininkas. Atlyginimas mūsų įmonėje priklauso nuo išdirbio“.


Beje, 6 metus „Provit industrija“ augino ungurius, iš kurių gamino konservus. Šiuo metu jų nebeturi. „Provit industrija“ filialas yra Kaliningrade. Jame gaminama menkės filė ir siunčiama į Grobštus. Pagrindinės šios įmonės administracijos patalpos yra Klaipėdos senamiestyje.


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių